Interviu „Bloomberg“ televizijai A. Orcelis sakė, jog „pokalbiai apie susijungimą ir įsigijimą arba tolesnį sujungimą yra viena iš svarbiausių“ vykstančių diskusijų.

„Mes galime didinti [akcijų paketą], galime mažinti ir galime susijungti“, – pridūrė jis.

Trečiadienį paskelbęs apie įsigytą akcijų paketą, „UniCredit“ teigė ketinantis prašyti leidimo valdyti daugiau kaip 9,9 proc. „Commerzbank“ kapitalo, „jei ir kai to prireiks“.

„UniCredit“ 4,49 proc. Vokietijos banko akcijų įsigijo iš Vokietijos finansų agentūros, kuri pradėjo mažinti valdomą „Commerzbank“ akcijų paketą, įsigytą per finansų krizę, o likusias akcijas Italijos bankas įsigijo rinkoje.

Už visą akcijų paketą „UniCredit“ sumokėjo apie 1,4 mlrd. eurų.

Apie ketinimą parduoti 4,5 proc. „Commerzbank“ akcijų Berlynas paskelbė antradienį. Tokiu būdu valstybė žengė pirmą žingsnį siekdama pasitraukti iš antro pagal dydį Vokietijos banko po to, kai 2009 metais išgelbėjo jį nuo bankroto.

„Manome, kad, atsižvelgiant į rinkos susiskaidymą, yra erdvės sukurti papildomą vertę vykdant konsolidaciją“, – interviu sakė A. Orcelis.

„Jei yra pagrindas tai daryti konstruktyviai ir sustiprinti tai, ką galime suteikti Vokietijos ekonomikai ir Europai, tai būtų puikus „UniCredit“ žingsnis“, – pridūrė jis.

Pasak A. Orcelio, kitas „UniCredit“ žingsnis būtų pradėti diskusijas su „Commerzbank“ akcininkais siekiant išsiaiškinti, „ar yra pagrindo susijungimui“.

Paslaugų sektoriaus profesinė sąjunga „Verdi“, turinti savo atstovą „Commerzbank“ stebėtojų taryboje, trečiadienį paragino Vokietijos vyriausybę pasipriešinti galimam perėmimui ir neparduoti „UniCredit“ daugiau akcijų.

„Visada siekėme dialogo su priežiūros institucijomis, įstaigomis ir kolegomis Vokietijoje“, – sakė A. Orcelis.

„Manyčiau, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys gerai žinojo, ką darome, ir mes nebūtume ėmęsi kitokių veiksmų.“

Žiniasklaida skelbė, kad Italijos bankas 2019 metais svarstė galimybę bandyti perimti „Commerzbank“, kuris tuomet derėjosi dėl galimo susijungimo su konkurentu „Deutsche Bank“.

Tačiau derybos tarp dviejų didžiausių Vokietijos bankų galiausiai žlugo.

Rugpjūčio pabaigoje „Commerzbank“ paskelbė, jog gruodį Lietuvoje atidarys atstovybę.

„Commerzbank“ planuoja atidaryti naują atstovybę Vilniuje šių metų gruodį. Tarptautinės plėtros strategiją vykdantis bankas pripažįsta didelę Baltijos šalių regiono svarbą“, – pranešė „Commerzbank“.

Bankas BNS vėliau pranešė, kad tiesioginių banko paslaugų jis neteiks, o atstovybę steigia siekdamas užmegzti ryšius su potencialiais Baltijos šalių partneriais.

Tuo tarpu agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, birželio pabaigoje skelbė, kad „UniCredit“ pateikė pasiūlymą įsigyti JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „Blackstone“ turimą Baltijos valstybėse veikiančio banko „Luminor“ akcijų dalį. Italijos bankas konkuruoja su didžiausiu Vengrijos banku „Orszagos Takarek Penztar“ (OTP), kuris atitinkamą neįpareigojantį pasiūlymą „Blackstone“ pateikė kiek anksčiau.

O britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis Italijos banko pareiškimais, liepos pradžioje pranešė, kad „UniCredit“ teismui apskundė Europos Centrinio Banko (ECB) įpareigojantį sprendimą mažinti veiklą Rusijoje.

Antrą pagal dydį iš Vakarų bankų kapitalą Rusijoje turintis „UniCredit“ buvo vienas iš kelių euro zonos kreditavimo įstaigų, gegužę gavusių ECB oficialų laišką, kuriuo pareikalauta spartinti lėšų išvedimą iš Rusijos.

Tačiau liepos 1-ąją Italijos bankas pranešė, kad kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą išaiškinti šį ECB įpareigojimą, ir paprašė leidimo jo nesilaikyti, kol prašymas bus svarstomas.