Plačiau apie situaciją kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Sumažintos Lietuvos ūkio augimo prognozės. Ką jos reiškia ir kokia ateitis laukia Lietuvos?

– Priežastis labai techninė ir cikliška. Lietuvos ekonomikoje dominuoja tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo palūkanų ir pasaulio ekonomikos ciklo. Išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos ciklas pasiekė dugną ir po truputį stabilizuojasi. Svarbiausia, kad jis stabilizuojasi tuose sektoriuose, kurie yra labai reikalingi Lietuvai. Atsargų lygis euro zonos pramonėje dabar yra mažiausias per maždaug aštuonis-devynis mėnesius. Tai reiškia, kad jau dabar Lietuvos gamintojai turėtų gauti šiek tiek daugiau normalių užsakymų iš Vakarų Europos šalių. Šie metai Lietuvos ekonomikai bus geri todėl, kad Europos centrinis bankas po truputį mažins palūkanas, dėl to, kad stabilizavosi euro zonos ekonominė situacija. Nuo to laimės sektoriai, kurie dominuoja Lietuvos ekonomikoje. Tai – pramonė ir transportas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Lietuvoje buvo viena didžiausių infliacijų visoje euro zonoje. Dabar tai jau praeitis, bet gali būti kita dalis – defliacija. Kam ji bus gera, kam bloga?

– Šiuo atveju, defliacija – gera naujiena. Paprastai kalbant, defliacija – labai blogas aspektas, nes mažėjant kainoms žmonės neperka prekių ir paslaugų, tikisi, kad kainos mažės. Taip užsisuka ekonomikos krizė. Turint omeny, kad beveik dvejus metus iš eilės buvo labai aukšta infliacija, manau, kad tam tikras kainų pakritimas – labai sveikas. Čia labiau ne defliacija, o kainų grįžimas į adekvatų lygį, ties kuriuo gyventojai nemažintų vartojimo, o jį didintų. Kitas momentas, didelės defliacijos neprognozuočiau. Prekių segmente kainos gali šiek tiek pakristi. Tai jau vyksta, bet paslaugų segmente, defliacijos nebus. Šiais metais prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugs 7 proc. Todėl tikėtis, kad paslaugų kainos kris – visiškai nerealu.

– Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba pakankamai neblogus atlyginimus, turės dar daugiau? Ar ką reiškia ta defliacija?

– Visų pirma, jau dabar Europos komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojo nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geriausia per 200 mėnesių. Paskutinį kartą Lietuvos gyventojai taip pozityviai žiūrėjo tik 2007 metų vasarą. Jau dabar matosi infliacijos sulėtėjimo poveikis gyventojų finansams ir perkamajai galiai. Mes matome, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 1,7 proc. Atlyginimai šoks 7 proc. Reiškia, kad šiais metais matysime gyventojų perkamosios galios atsigavimą.

– Pastarieji dveji metai nebuvo lengvi visai Europos sąjungai. Yra daug šešėlių dėl geopolitinių krizių, karo Ukrainoje, įvykių Raudonojoje jūroje, įtampos Artimuosiuose Rytuose. 400 proc. pabrangęs įvairių prekių gabenimas iš Azijos į Europą. Kiek šitas faktas turės įtakos Europos ekonomikai?

– Teoriškai žiūrint, tai – labai rizikingas aspektas. Skaičiai rodo, kad konteinerių transportavimo kaina iš Šanchajaus iki Roterdamo tikrai turi poveikį. Praktikoj šitą aspektą nurašyčiau. Dėl to, kad esant tokiai ekonominei situacijai, kokia yra šiuo metu, o ji – sudėtinga, manau, kad gamintojai ir prekybininkai turi labai mažai laisvės perkelti didesnius transportavimo kaštus ant vartotojų pečių. Vartojimas Europoje pakankamai stipriai krenta, todėl nebūčiau linkęs panikuot dėl šito aspekto.

– Tai reiškia, kad Europa užsisakinės mažiau prekių iš Azijos, stengsis ieškoti iš kur kitur jų atsivežti? Ar patys gamintojai, patys užsakovai mokės tą didesnę sumą, kuri jau dabar yra keturis kartus didesnė?

– Alternatyvų Azijos prekėms – labai mažai. Yra nusistovėjusios vertės grandinės, kurias taip akimirksniu pakeisti – pakankamai sudėtinga. Manau, kad rinka vis dar tikisi, kad tas konfliktas stabilizuosis ir sumažės. Nebūčiau tikras, kad dabar Europos gamintojai ir prekybininkai pradės akimirksniu ieškoti kažkokių alternatyvių tiekimo kanalų. Bet įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad, tikėtina, euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris. Galutinių produktų kainos neturėtų kilti.

Įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad tikėtinai euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris

– Karas Ukrainoje. Kiek jis gali turėti įtakos tolesnei Europos stagnacijai?

– Karo fronte situacija – daugiau mažiau stabili. Jeigu ji tokia išliks, manau, kad didelio poveikio matyti neturėtume. Poveikis būtų tik tuo atveju, jeigu mes matytume kažkokį dar vieną milžinišką pasislinkimą į kurią nors pusę. Pirmiausia, tai galėtų paveikti Europos verslo ir vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad pagrindinis aspektas, kuris gali paveikti euro zonos ekonomiką – Europos centrinio banko sprendimai dėl palūkanų. Čia yra ir gerų, ir blogų naujienų. Gera naujiena ta, jog visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad infliacija euro zonoje ir toliau labai stipriai lėtės. Bloga – Europos centrinis bankas fokusuojasi ne į infliacijos, bet į darbo užmokesčio rodiklius. Problema, kad atlyginimų rodikliai pasigamina labai vėlai, todėl Europos centrinis bankas, svarstydamas apie galimą palūkanų mažinimą balandį, neturės pakankamai daug duomenų, kad galėtų imtis to sprendimo jau pavasarį.