Iš automodeliavimo pasaulio čempionato – su keturiais medaliais

  • Teksto dydis:

Automodeliavimas – techninio sporto šaka, sudominusi Kauno technologijos universiteto (KTU) ketvirtakursį Dominyką Budrį dar mokyklos laikais. Į savo hobį pažvelgęs ypač rimtai, studentas vėl tapo pasaulio čempionu.

Šiemet JAV surengtame ISRA (International Slot Racing Association) pasaulio trasinio automodeliavimo čempionate varžėsi entuziastai iš Brazilijos, Naujosios Zelandijos, JAV, Kanados, Ukrainos, Italijos, Čekijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Suomijos.

Tarp 130 geriausių automodeliuotojų buvo ir D. Budrys.

Dalyviai startavo keturiose modelių klasėse: trijose individualiose ir komandų rungtyje. Kiekvienai rungčiai modeliai buvo gaminami pagal skirtingas charakteristikas, atitinkančias tarptautinius standartus.

Kolegos: D. Budrys (kairėje) su amerikiečiu W. McAnulty triumfavo pasaulio čempionate JAV. / D. Budrio asmeninio archyvo nuotr.

Būtent komandų varžybose D. Budrys su kolega amerikiečiu Walkeriu McAnulty užėmė pirmą vietą. Antri buvo čekas Františekas Poledna ir italas Paolo Trigilio, treti – čekai Jiržis Karlikas ir Jiržis Cihlaras.

Individualiose rungtyse KTU studentas pasirodė taip pat solidžiai – iškovojo tris sidabro medalius (dukart triumfavo F. Poledna, kartą – kitas čekas Jaroslavas Rečekas).

„Šių varžybų dviejose rungtyse mano modelis buvo su naujo tipo varikliu – atstovavau profesionalų automodelių gamintojui NSR, kuris orientuojasi į naujoves. Inovatyvi variklio technologija įgalina vairuoti automobilį greitai, lengvai ir labai ilgu ciklu – tai leido nekeisti variklio tarp etapų, pusfinalio ir finalo“, – apie pergalės faktorius pasakojo Dominykas.

D. Budrio teigimu, automodeliavimas – kūrybiškumo, atidumo ir tiksliųjų mokslų žinių reikalaujantis sportas. Pagrindinis dėmesys skiriamas modeliams, varomiems elektros varikliu be srovės šaltinių.

„Modeliai valdomi reostatais, reguliuojančiais elektrinę įtampą varžybų trasoje, kurioje esantys grioveliai su kontaktinėmis juostelėmis suteikia modeliui judėjimo kryptį ir aprūpina variklį energija“, – aiškino KTU studentas.

isra-slot.com nuotr.

D. Budrys atskleidė, kad, naudodamiesi taikomosios fizikos žiniomis, modelius ir reostatus visi varžybų dalyviai gaminasi patys.

Sėkmę užtikrina greitis – čempionu tampa tas, kuriam pavyksta sukurti greičiausią modelį, galintį nuvažiuoti daugiausia ratų. Per lenktynes tinkamai paruoštas automodelis gali lėkti net 120 km/val. greičiu.

Pirmą kartą pasaulio čempionu Dominykas tapo 2018-aisiais Suomijoje, 2019 m. triumfavo Anglijoje, o 2017 m. Italijoje ir 2022 m. Latvijoje pelnė vicečempiono titulus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių