- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinės savaitės prieš pirmą vaiko Rugsėjo 1-ąją – nebetinkamas laikas nei sustiprintoms skaitymo ar rašymo pamokoms, nei jokiam būsimo mokinuko muštravimui. Ir vaikui, ir jo tėvams svarbu nusiraminti, ragina Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos pradinio ugdymo vyresnioji mokytoja Rasa Judickienė ir dalijasi savo pastebėjimais.
Nekurkite patys problemų
Labai daug būsimų pradinukų tėvų artėjant rugsėjui jaučia nemenką stresą ir visai neketindami perduoda stresą savo mažiesiems.
Tad jei ir jus smaugia nerimastingos emocijos „kaip jam bus, o kaip nebus“, sustokite ir paklauskite savęs konstruktyviai: ar problema jau yra? Jei taip – ją kuo greičiau spręskite. Jei problemos nėra, tai ir nedarykite jos. Spręsite, kai ar jei ji iškils.
Protingiausia dabar būtų visą dėmesį skirti naudingiems dalykams: drauge su vaikais suplanuoti mokyklinę rutiną, pamokyti juos elementaraus savarankiškumo ir drauge nusiteikti pokyčiams. Pozityviems pokyčiams!
Kalbėkitės apie mokyklą
Prisiminkite kokią nors progą, kai teko įžengti į patalpą, pilną nepažįstamų žmonių. Jautėtės nejaukiai? Panašiai jūsų vaikas jausis pirmąsyk įžengęs į klasę. Todėl pamėginkite jam padėti susidaryti kuo detalesnį vaizdą, kaip viskas bus, – kaip atrodys diena mokykloje, kokios, tikėtina, lauks veiklos, kur galės pavalgyti ir t. t.
Akcentuokite teigiamus aspektus: naujus draugus, įdomias žinias, žaidimus per pertraukas, mokyklos šventes, kuriose bus smagu.
Kartu paskaitykite knygelių apie pradinukų gyvenimą, papasakokite apie savo pirmąsias mokyklines dienas, susiraskite savo pirmos klasės nuotrauką... Labai pravartu pasižvalgyti būsimos mokyklos interneto puslapyje ar peržiūrėti socialinių tinklų įrašus, užfiksuotas akimirkas.
Stebėkite, kad neparodytumėte savo baimių, pavyzdžiui, sakydami: „Nebijok, viskas mokykloje bus gerai.“ Jūsų vaikas galbūt iki šiol nė kiek ir nebijojo, bet po tokių žodžių jam tikrai kils įtarimų...
Supažindinkite su aplinka
Geriau už pokalbius apie mokyklą yra tik apsilankymas pačioje mokykloje. Daugelis mokyklų praktikuoja bent vienadienius vasaros susitikimus su būsimaisiais pirmokėliais. Jei jūsų pasirinktoje taip nėra – pamėginkite susirasti kokį kaimynų vaiką, kuris ją lankė (ir mėgo). Jis galėtų iš patirties papasakoti keletą šaunių dalykų, o jūsų vaikui būtų paprasčiau užduoti klausimų jam nei suaugusiajam.
Jūsų sūnus ar dukra priaugo tokį tarpsnį, kuriame jiems jau be tėvų reikia ir kitų autoritetų. Negriaukite šių autoritetų, antraip vaikas neturės kelrodžio naujo etapo pradžioje.
Nebloga mintis – kreiptis į raštinę ar būsimą mokytoją, kurie galėtų padėti susisiekti su kitais tėvais. Taip, egzistuoja asmens duomenų apsauga ir jūs kitų žmonių kontaktų negausite, tačiau savaisiais jūs turite teisę dalytis ir galite paprašyti paskelbti juos būsimų klasės draugų tėvams. Galbūt kai kurie jūsų kvietimą susitikti ir susipažinti palaikys Dievo dovana!
Mokytojams svarbūs visi
Verta iš anksto paaiškinti: mokytojas yra tam, kad padėtų vaikams mokytis ir išmokti. Jis visuomet yra vaiko pusėje, net tuomet, kai taiso jo padarytas klaidas. Juk mokinukas ateina į mokyklą išmokti, todėl gali klysti.
Apie mokytoją kalbėkite tik teigiamus dalykus, jo nekritikuokite vaiko akivaizdoje. Taip mokinys greičiau atras kontaktą su mokytoju, juo labiau pasitikės. Jei turite abejonių dėl savo vaiko mokytojo kompetencijų, kalbėkite tiesiai su juo arba mokyklos vadovybe, bet neskubėkite į šiuos apmąstymus įtraukti vaiko. Paties vaiko labui.
Jūsų sūnus ar dukra priaugo tokį tarpsnį, kuriame jiems jau be tėvų reikia ir kitų autoritetų. Negriaukite šių autoritetų, antraip vaikas neturės kelrodžio naujo etapo pradžioje. Būkite budrūs, nes tam pakanka ne tik jūsų žodžių, bet ir, tarkime, ironiško prunkštelėjimo.
Būkite atviri pedagogams
Jei jūsų vaikas turi elgesio ar emocinių sutrikimų, būtinai atvirai iš anksto pasidalykite šia informacija su mokytoju. Nesibaiminkite etikečių ar stigmos. Neuroįvairovė yra dažna šių dienų realybė, o mokytojui geriau pažįstant vaiką bus lengviau užkirsti kelią kritinėms situacijoms arba tinkamai sureaguoti į jau nutikusias.
Nuolat bendraukite su klasės mokytoja apie vaiko pažangą ir problemas, jei tokių kyla.
Susipažinkite su kitų vaikų tėvais ir sukurkite paramos tinklą. Dalijimasis patirtimi ir bendravimas su kitais tėvais gali sumažinti jūsų nerimą ir veiksmingiau spręsti kylančius iššūkius.
Moksliniai tyrimai rodo, kad tose mokyklose, kuriose tėvai labiau įsitraukę į mokyklos gyvenimą, vaikų ir akademiniai pasiekimai yra gerokai aukštesni.
Aptarkite pagrindines mokyklos taisykles. Žinodamas taisykles, vaikas geriau jausis naujoje aplinkoje. Kalbėdami apie jas, stenkitės būti konkretūs. Pavyzdžiui, gali būti, kad mokykloje kasdien reikės vilkėti uniformą. Uniforma reikalinga, nes vaikai visada atrodo tvarkingi ir rodo pagarbą mokymosi procesui. Be to, mažiau pasiturinčių šeimų vaikams netenka varžytis dėl drabužių su tais, kurie gali sau leisti viską. Užtat galbūt plaukus galėsi šukuotis kaip nori. Mokykloje per pamokas negalėsi vaikščioti kada panorėjęs. Kodėl? Kas būtų, jei visi panorėję galėtų vaikščioti?
Diekite būtinus įgūdžius
Niekas nesitiki, kad jūsų vaikas įžengs į klasę mokėdamas puikiai skaityti ir skaičiuoti. Tačiau jam bus lengviau, jei bus įvaldęs keletą socialinių įgūdžių. Vienas svarbiausių – mokėti palaukti savo eilės (ar bent jau žinoti, kad reikia palaukti).
Kokie dar įgūdžiai patiks mokytojui? Tie patys, kurie patinka jums, – kai jūsų antroji pusė nepamiršta pasirūpinti savo daiktais: vietoje pasikabinti striukę, susitvarkyti stalą, susirinkti savo šiukšles ir pan. Be to, savarankiškumas suteikia pirmokui žymiai daugiau pasitikėjimo savimi.
Mokykite vaiką, kad nuo šiol už jo saugumą atsakingi ne tik suaugusieji, bet ir jis pats. Pratinkite pirmoką keliauti iki mokyklos savarankiškai, jei tai įmanoma ir įveikiama. Kelis kartus atėję ar viešuoju transportu atvažiavę kartu, paskutinį sykį lydėkite per kelių žingsnių atstumą – pažadėkite prizą, jei vaikas išlaikys jūsų saugaus elgesio gatvėje egzaminą.
Jei vaikas į mokyklą išleidžiamas su mobiliuoju telefonu, tegu jame būna ne tik tėvų, bet ir kitų artimųjų telefono numeriai. Apskritai pirmokas jau turėtų mokėti prireikus paprašyti pagalbos kiekvieno suaugusiojo.
Skatinkite pasitikėjimą savimi
Raginkite vaiką klausti, jei tik jis ko nors nesupranta, ir drąsiai prašyti pagalbos. Svarbu, kad vaikas nebijotų laisvai išreikšti savo mintis ir jausmus. Pabrėžkite savo pirmokui, kad mokytojui svarbi jo nuomonė. Ne tik pozityvi (teigiama), bet ir negatyvi. Vaikas gali išsakyti savo nuomonę ir prieštaraudamas, bet tai turi būti pasakyta mandagiai ir neįžeidžiant kito.
Pastebėkite sūnaus ar dukros stiprybes ir sėkmes, net jei jos mažos. Stiprinkite besimezgančius talentus ir nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais – jūs juk irgi nenorite būti lyginami? Žydai sako: iš pomidoro neišauginsi apelsino. Todėl išvydę pirmuosius pomidoro daigelius tėvai ima siekti išauginti geriausią pomidorą pasaulyje – ir jei vaikui nesiseka matematika, bet sekasi dailė, jie samdys jam geriausius dailės, o ne matematikos korepetitorius.
Būkite kantrūs ir palaikantys
Vaiko (ir jūsų) gyvenime vyksta didelių pokyčių, prie jų teks prisitaikyti visiems, tiesiog vieniems tai pavyks lengviau, kitiems – sunkiau. Pasak psichologų, tai labiausiai priklauso ne nuo žmogaus temperamento ir ne nuo jo socialinių kompetencijų, o nuo to, ar stipri nervų sistema.
Todėl saugokite ją, per adaptaciją venkite papildomų dirgiklių, sukeliančių stiprių emocijų – net jei tai būtų džiaugsmingi įvykiai, pavyzdžiui, kelionė, šventė, senelių viešnagė, nakvynė pas draugą.
Būkite pasiruošę, kad per adaptaciją gali išlįsti silpniausios vietos. Pavyzdžiui, jeigu vaiko imunitetas silpnas, tikėtina, jis pradės sirguliuoti. Jeigu sunkiau tvarkosi su stipriomis emocijomis, galite sulaukti pykčio priepuolių ir pan.
Jokiu būdu neignoruokite vaiko siunčiamų signalų, sakydami, kad nieko čia tokio, viskas greitai praeis. Visada raskite laiko išklausyti jo baimes ar nerimą ir priimkite juos rimtai, patvirtinkite, kad tie išgyvenimai yra normalūs. Parodykite mažyliui, kad jūs jį suprantate, kad jis nėra vienintelis, kuris išgyvena nerimą ir baimę, kad jums taip pat yra pažįstamas šis jausmas. Jūsų atžala turi jausti, kad prireikus jūs visada būsite šalia ir su iškilusiais sunkumais jis neliks vienas.
Paskutinės minutės žingsniai
Likus savaitei. Pagalvokite apie kokį nors artimą daiktelį, kurį vaikas galbūt norės pasiimti iš namų. Jis turi būti nedidelis, tilpti kuprinėje. Jei neturite tokio, keliaukite nusipirkti iš anksto (kad dar spėtų pamilti) – tai gali būti žaisliukas ar talismanas. Be to, dar spėsite laminuoti šeimos nuotrauką – galbūt ją norėsis išsitraukti sunkią minutę.
Likus kelioms dienoms. Paskutinį kartą peržiūrėkite būtiniausių daiktų sąrašą ir pasitikrinkite, ar tikrai viską nupirkote. Netyčia praleistas daiktas pirmomis dienomis gali virsti tikra tragedija vaikui.
Po Rugsėjo 1-osios. Be naujų dienotvarkėje atsiradusių namų darbų, privalomo knygos skaitymo ir pan., nepamirškite laiko poilsiui ir žaidimams – tai būtina vaiko gerovei ir produktyvumui. Jei pirmokas vėl panorės pietų miego – pasistenkite sudaryti tam galimybę: tos pirmos dienos tikrai gali išvarginti jei ir ne fiziškai, tai emociškai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...
-
Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas1
Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...
-
Terapiniai šunys padeda pamilti knygas
Nauji mokslo metai kai kuriems vaikams atnešė nemažai nerimo ir baimės, ypač jei jie susiduria su sunkumais mokydamiesi skaityti. Patyrusios kaniterapeutės, lydint auksaspalvei retriverei Brunai ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliui Lu, vaik...
-
Bendravimas su suaugusiaisiais – esminė vaikų kalbos raidos dalis
„Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi“, – teigia dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros asistentė, Skaitmenini...
-
Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiai
Kaip ir kiekvieną rugsėjį, jau 16 metų vėžiu sergančius vaikus globojantis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ mini auksinio kaspino mėnesį. Už fondo vairo stovinčios mama ir dukra – Eglė Mėlinauskienė ir Justina Žukauskie...
-
Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?
Pirmieji mažylio žingsniai pirmoje klasėje ne visada būna lengvi. Kas lemia pirmokėlio nenorą ar net baimę eiti į mokyklą ir kaip tėvai gali padėti jam įveikti šiuos iššūkius, kalbamės su „Instagram“ paskyros &bdq...
-
Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautai
Rudenėjant daugelis susiduria su neigiamais emociniais ir psichologiniais pokyčiais. Jiems didelę įtaką gali turėti sutrumpėjusios ir vis tamsesnės dienos, grįžimas į mokslus ir darbus, atvėsę orai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. ...
-
Psichologinės krizės – įveikiamos
Ilgą laiką Lietuvoje buvo stebima savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencija. Beveik per dešimtmetį mirčių nuo savižudybių skaičius sumažėjo kone 40 proc. Tačiau šiais skaičiais vis dar gerokai lenkiame Europos šalių vidur...
-
Garsenybei išgelbėjus moterį nuo savižudybės – svarbi žinutė: įvardijo didžiausią riziką
Amerikiečių muzikantas Jonas Bon Jovi praėjusią savaitę buvo dėmesio centre – jis išgelbėjo moterį, stovėjusią ant tilto atbrailos. Stebėjimo kameros užfiksavo kaip vyras ramiai bendrauja su moterimi, o paskui jis ir jo draugas pa...
-
Penki patarimai, kaip priimti teisingus sprendimus
Kiekvienas esame bent kartą priėmę sprendimą, dėl kurio vėliau gailėjomės. Pasak Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentės dr. Ramunės Dirvanskienės, net protingiausi žmonės gali daryti klaidų ir tai ne visada rodo žinių trūkumą. N...