Šeimos gydytoja Elena Šukė papasakojo, ar tikrai auga susirgimų skaičius ir kokios to priežastys.

„Per šiuos metus kiekvienas šeimos gydytojas savo praktikoje tikrai pajautė. Net gryna statistika jau sako, kad šiemet kokliušo turim labai daug. Palyginimui, 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota turbūt tik iki dešimties atvejų, neoficialių atvejų gali būti daugiau. Šiemet jau iki rugsėjo mėnesio oficialių atvejų yra beveik 400, o kad neoficialių yra gerokai daugiau, tai jaučiame savo praktikoje kiekvieną dieną. Retas kuris šeimos gydytojas nematęs kokliušo šiais metais savo apylinkėje tarp savo pacientų“, – sakė medikė.

– Su kuo tai galima sieti? Kodėl šuolis – 40 kartų? Turbūt ne šiaip sau vyksta tokie procesai? Galbūt jau pastebite, kodėl taip yra? 

– Yra viena vienintelė priežastis, kadangi labai sumažėjusios skiepijimo apimtys. Tam, kad kokliušas laisvai neplistų mūsų visuomenėje, reikia, kad būtų paskiepyta nuo 90 iki 95 procentų visuomenės. Paskutiniais metais vaikų skiepijimas nuo kokliušo siekia apie 80-86 procentus. Tai yra per maži skiepijimo skaičiai. Infekcija vėl pradeda plisti visuomenėje.

– Kokie yra pirmi ligos požymiai? 

– Kokliušas dažniausiai prasideda pakankamai panašiai kaip peršalimas. Gali būti truputį temperatūros, kai kuriems būna ir sloga. Labai nespecifiniai požymiai. Iškart niekas nepažįsta, ir tik po kiek laiko, per savaitę ar per kelias dienas po simptomų pradžios, prasideda kosulys, kuris pamažu, per kokią savaitę, išsirutulioja į tikrą kokliušo kosulį, kuris yra baisus, priepuolinis, iki vėmimo. Vėmimas kokliušo metu yra absoliučiai normalus simptomas. Kartais tuo pagąsdinam pacientus, bet tai yra reali komplikacija, kurią savo praktikoje mačiau šiemet, tai yra, kai žmogui nuo kosulio lūžta šonkaulis. 

Kartais tuo pagąsdinam pacientus, bet tai yra reali komplikacija, kurią savo praktikoje mačiau šiemet, tai yra, kai žmogui nuo kosulio lūžta šonkaulis.

– Akivaizdu, kad ta liga gali paliesti mus visus, bet kam reikėtų labiausiai saugotis? Kam ji yra pavojingiausia? 

– Užsikrėsti gali visi. Kuo vyresnis žmogus serga kokliušu, tuo dažniausiai lengvesne forma, bet tai nereiškia, kad jis neužkrės kitų. Pats pavojingiausias kokliušas yra vaikams, ypatingai iki 5 metų amžiaus. Kūdikiams tai pakankamai dažnai yra mirtina liga ir Lietuvoje taip pat fiksuojami atvejai. Šiemet dar ne, bet, pavyzdžiui, 2015 metais yra buvusi kūdikio mirtis nuo kokliušo. Gimę vaikai, jeigu mama nepaskiepyta nėštumo metu, pradedami skiepyti tik nuo antro gyvenimo mėnesio. Naujagimiai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra labiausiai pažeidžiami. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar suaugęs, kuris vaikystėje persirgo arba buvo paskiepytas, gali jaustis ramiai, kad neužsikrės?

– Persirgimą labai sunku patvirtinti, ypač jeigu sakome, kad aš sirgau prieš 30 metų. Jokių įrodymų nėra. Skiepijimas vaikystėje nesudaro viso gyvenimo imuniteto, tai ne tokia vakcina. Persiskiepyti iš naujo nuo kokliušo reikėtų bent jau kas 10 metų, tai maždaug nuo 26 gyvenimo metų, nes maždaug iki tada galioja. Nuo 26 metų bent jau kas 10 metų tą vakciną reikia gauti, nes kitaip tampame imlūs kokliušui, ką dabar ir matome, nes yra pilna sergančių suaugusiųjų. 

– Ar medikų ir profesionalų bendruomenė galvoja, kad skaičiai  tendencingai augs ir ar tai yra pavojingi skaičiai?

– Manau, kad jeigu nedidės skiepijimo apimtys, tai šie skaičiai kiekvienais metais bus didesni. Skiepijimo apimčių didinimas labai priklauso nuo tėvų, kurie turi jausti atsakomybę, atvesti savo vaikus pasiskiepyti, ypač paauglius, kuriems irgi yra atliekamas kokliušo skiepas, kurį pamiršta arba tiesiog nusprendžia, kad jis nereikalingas. Jeigu nepadidės skiepijimo apimtys, tai ši infekcija liks mūsų visuomenėje ir taps kasdieniu darbu. 

– Ar ši liga turi piko mėnesius? 

– Ne, tai nėra sezoninė infekcija. Sergantis žmogus gali užkrėsti ištisus metus. Skaičiuojama, kad vienas žmogus užkrečia nuo 11 iki 20 žmonių.

– Kokie dar yra būdai saugotis? 

– Nuo tokių infekcijų, kurios plinta oro lašeliniu būdu, ir kai žmogus taip ilgai yra užkrečiamas, beveik tris savaites, saugotis yra labai sunku. Pajutus bet kokius infekcijos požymius, reikėtų užsidėti kaukę, reikėtų neiti į viešumą. Tą labai lengva pasakyti, bet tris savaites sėdėti namuose žmogui, kuris galbūt sloguoja, nėra įmanoma. Visi mes ir į parduotuvę, ir į vaistinę išeinam sirgdami. Reiktų bent jau nešioti kaukę, ypatingai, jeigu žmogus kosėja, jis turi nešioti kaukę kasdien. Svarbu yra tai, kad atsiradus giminėje ar aplinkoje naujagimių, mažų vaikų, visi turėtų būti paskiepyti arba mažų mažiausiai pirmus tris mėnesius ateiti lankyti to vaikelio su kauke ir būtinai nusiplovus rankas. 

– Dalis žmonių nenori skiepytis. Kokia jūsų žinutė būtų tokiems žmonėms? Gal yra kitų kelių, kaip apsisaugoti nuo kokliušo?

– Kitų kelių apsaugai nuo kokliušo, tokių efektyvių kaip skiepai, nėra. Visos ligos, nuo kurių skiepijama vaikystėje, dėl to ir skiepijama, kad jos yra tikrai sunkios ir tikrai baisios, ir kito kelio apsisaugoti nuo tos ligos patikimai nėra. Visada galima laikytis bendrų infekcijų plitimo reikalavimų: plauti rankas, dėvėti kaukę, neiti į uždaras patalpas. Bet tai tikrai neapsaugos tokiu procentu, kaip apsaugotų skiepai. Jeigu žmogus nori apsisaugoti, jis pasiskiepys pakartotinai. Jeigu ne, tai lygiai taip pat yra jo sprendimas. Kokliušas suaugusiems nėra mirtina liga. Anksčiau, kol kokliušas nebuvo gavęs mokslinio pavadinimo, buvo vadinamas 100 dienų kosuliu, nes dažniausiai žmogus kosėja tris mėnesius, priepuoliniu, baisiu kosuliu, kuris gali būti ir naktį, ir dieną, nuolat, iki vėmimo. Tai ne pati maloniausia patirtis.