Meninė terapija

„Šis fotoprojektas – tai meninė terapija, skirta moterims, kurios, susidūrusios su onkologine liga, gydymo metu prarado plaukus. Suprantama, kad liga yra didelis sukrėtimas kiekvienam, o plaukų netekimas gali būti dar vienas smūgis, kuris daugelį verčia užsidaryti savyje“, – sako fotoprojekto sumanytoja ir autorė Inesa Juknevičienė.

Į profesionaliąją fotografiją ją atvedė onkologinė liga. „Gydydamasi pradėjau fotografuoti. Vėliau supratau, kad jau pati galiu pradėti kurti, padėti kitoms moterims. Šio projekto tikslas – parodyti moterims, kad jos ir be plaukų gali būti gražios. O kai gražiai atrodome, gerai ir jaučiamės. Taigi, geros emocijos gydo. Taip gimė pavadinimas“, – apie projekto pradžią pasakojo autorė.

Kurdama portretus ji siekė parodyti, kad liga nereiškia pabaigos. Visas fotosesijas su projekto dalyvėmis ji derino individualiai, atsižvelgdama į jų savijautą ir gydymo grafiką. „Kiekvienai stengiausi parinkti tinkamą įvaizdį, o matydama dalyvių spindinčias akis ir po fotosesijų gaudama padėkų laiškus, įsitikinau, kad tai veikia teigiamai“, – sako I. Juknevičienė.

Terapija sielai – taip autorė vadina projektą, kurio nuotraukose galima įžvelgti moterų drąsą, viltį, kovą ir ryžtą nepasiduoti.

„Norėčiau, kad sergantys matytų, kad liga – dar ne pabaiga, kad ir taip galima atrodyti gražiai. Kad nesergantys matytų ir suprastų: diagnozė nėra mirties nuosprendis“, – teigia parodos autorė.

Projekto dalyvė Irina Tuminienė pabrėžė, kad moterys labai jautrios grožiui, komplimentams, solidarumui. „Būtina palaikyti viena kitą. Autorė pavadino šį projektą „geromis emocijomis“. Tai iš tiesų buvo grožio terapija. Fotosesijos metu mes trumpam pajutome, kad esame sveikos. Linkiu, kad moterys, išgirdusios diagnozę, aplankytų parodą ir suprastų, kad su liga galima gyventi“, – sako Irina.

Požiūris: „Linkiu, kad moterys, išgirdusios diagnozę, pažiūrėtų parodą ir suprastų, kad su liga galima gyventi“, – sako viena iš parodoje įamžintųjų I. Tuminienė. / B. Barausko nuotr.

Padeda išssaugoti plaukus

NVI medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė atidarant parodą paaiškino, kas vyksta su plaukais taikant chemoterapinį gydymą.

„Nors atrodo, kad netekus plaukų prarandamas moteriškumas, iš tiesų moteris įgyja visą vyriškąją galią kovoje su vėžiu. Kiekviena prarasta plaukų sruoga – tai žingsnis kovoje su vėžiu. Chemoterapijos metu plauko folikulas užmiega giliu miegu, kad pasibaigus gydymui būtų pažadintas. Plauko folikulas yra kur kas stipresnis nei chemoterapija ar net onkologija, nes jis atlaiko visą gydymą ir atgyja su naujomis jėgomis. Plika moteris – tai ne tik ligą lydintis požymis, tai didžiulės stiprybės ir drąsos simbolis“, – sako G. Klimavičiūtė.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė pabrėžė, kad gydymas tobulėja. „Atsiranda naujų gydymo metodų: taikinių terapija, imunoterapija, hormonų terapija. Nauji vaistai turi žymiai mažiau šalutinių poveikių, jie nelemia nei plaukų slinkimo, nei odos pokyčių, nei kitų pastebimų žmogaus išvaizdos pokyčių. Dažnai moterys, prieš pradėdamos chemoterapiją, nerimauja, kad neteks plaukų. Noriu pasakyti, kad NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriuje turime galvos odos šaldymo aparatūrą. Pavyksta iš dalies arba visiškai išsaugoti plaukus. Jeigu nepavyksta arba pacientai nenori pasinaudoti odos šaldymo įranga, yra galimybė rinktis įvairius stilingus galvos apdangalus arba ieškoti kitokių sprendimo būdų, kurie suteiktų pasitikėjimo“, – teigė L. Daukantienė.

Svarbiau nei gyvybė?

Medikai pastebi: yra buvę atvejų, kai moterys, siekdamos išsaugoti plaukus, atsisako efektyvaus chemoterapinio gydymo.

Kiekviena prarasta plaukų sruoga – tai žingsnis kovoje su vėžiu. Chemoterapijos metu plauko folikulas užmiega giliu miegu, kad pasibaigus gydymui būtų pažadintas.

G. Klimavičiūtės teigimu, gražūs plaukai yra tapę atributu, be kurio dažna moteris nebegali matyti savęs kaip moters. Tad netekti plaukų, vieno iš svarbiausių moteriškumo elementų, joms atrodo grėsminga.

„Bet kai moteris pasižiūri į šią situaciją kitokiu žvilgsniu, suvokia, kad tai laikinas, kintantis elementas, o moteriškumas slypi giliau, ne vien tik išorėje. Moteriškumas gali būti puoselėjamas įvairiais būdais. Moteriškumas gali būti ir tada, kai nėra plaukų. Pasinaudodamos šia mintimi, moterys netgi labiau išreiškia savo moteriškumą. Moteriškumas yra kur kas giliau, tai tam tikra būtis, tai mūsų dalis, kuri nusako, kaip mes esame moterimis“, – teigė medicinos psichologė.

Ji pabrėžė, kad moteris gali būti visiškai plika nebūtinai dėl chemoterapijos. Kita vertus, vis dažniau viešosiose erdvėse matome moteris be plaukų ir be jokio galvos apdangalo, be peruko. Specialistė pastebėjo: dažnai moterys bijo ir aplinkinių reakcijos. Tačiau, G. Klimavičiūtės teigimu, šios reakcijos taip pat keičiasi, dažniau nebereaguojama į pliką moters galvą.

„Žinoma, visuomenėje moterys be plaukų išsiviešina – be abejo, išvaizdos pokytis siejamas su liga, jau nebegali nuslėpti, kad gydaisi. Tačiau aplinkinių požiūris yra pasikeitęs. Žmonės juk dalyvauja palaikymo akcijose ir nusiskuta plaukus. Tai drąsus palaikymo žingsnis. Daug žinomų žmonių dalyvauja tokiose akcijose. Plaukų nebuvimas jau nebėra didelė stigma, – pastebėjo medicinos psichologė. – Yra žmonių, kurie nusiskuta plaukus dėl kitų priežasčių: tai gali būti drąsos simbolis, tradicijų laikymasis. Pavyzdžiui, vienuolijos sprendimas atsisakyti plaukų reiškia, kad prieš Dievą esame visi vienodi.“

Pasak jos, anksčiau plika galva asocijuodavosi su vyrais, kariuomene.

„Ten skuta galvas – vadinasi, skusta galva moteris vyriškėja. Taigi, ji tokiu būdų gauna vyriškos energijos, kurią gali panaudoti kovoje su vėžiu. Gauna jėgos siekti tikslo, atsparumo“, – G. Klimavičiūtės teigimu, šiandien plikos galvos simbolis yra įgavęs daug daugiau prasmių.