Daugiau apie tai pasakojo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys. 

– Ministre, ar jūsų ministerijos darbuotojų turimas papildomas draudimas nediskredituoja pačios sveikatos sistemos? Atrodo, kad patys nepasitikite savo sistema. 

– Suprantu, galbūt skamba pikantiškai, bet pradėčiau nuo to, kad tikrai nesigailiu, jog taip padarėme. Jeigu daryčiau antrą kartą, tikrai daryčiau tą patį. Aš palaikiau mūsų kanceliarijos darbuotojus, jų matymą, kad ministerijos darbuotojai tikrai turėtų turėti bent panašius bonusus arba kažkokius papildomus dalykus prie to gerovės darbuotojo paketo, kas turi ne tik privačiame sektoriuje. Norėčiau pabrėžti, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra pirmoji. Visų pirma, dabar bijočiau įvardinti tikslų skaičių, bet man atrodo, kad jau pusėje ministerijų keletą metų yra tokio tipo bonusas, yra ir Vyriausybės kanceliarijoje, ir visur.

Nesigailiu, jog taip padarėme.

Tai yra daugiau personalo politikos dalis. Pas mus taip pat ta tema atsirado, kalbant ne kažkaip atskirai apie sveikatos draudimą, bet būtent apie darbuotojų gerovės paketą. Tame klausime visada būna lankstesnis darbo grafikas, kvalifikacijos kėlimo galimybės, laisvos dienos, nuotolinis darbas. Tame tarpe darbuotojai labai dažnai minėdavo, kad tokia priemonė yra labai aktuali. Jūs galite paklausti bet ko, jaunosios kartos. Reta šiuolaikinė organizacija, kuri savo tame gerovės pakete to neturi. Mes sunerimome, nes pradėjo sklisti to žinios, mažiau į konkursus ateiti. Būna, kad pasiteirauja ir sako, kad kitoje ministerijoje tokį dalyką daro, automatiškai konkurencija dėl darbuotojų, netgi dirbančių tarp skirtingų ministerijų, iš karto atsiranda.  

– Jeigu žinote, kad reakcija bus dviprasmiška arba bent jau sukels kažkokį erzelį, nesvarstėte dėl kažkokių kitų bonusų? Abonementą į sporto klubą ar dar kažką. 

– Žinokite, jūsų labai geras ir teisingas klausimas. Aš kai prisimenu savo ministro darbą, finale taip ir gaunasi, kad dėl to, jog ministras yra daugiau puolamas, negali kentėti visa organizacija. Jeigu matome, kad yra kažkokie šiuolaikiški, vadybiniai dalykai, kurie turi būti daromi, sutinku būti pirmeiviu, prisiimti tą kritiką arba būti nevienareikšmiškai sutiktu. Aš manau, kad darbuotojai ministerijose visada lieka kraštiniai.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galbūt visuomenė būtų mažiau pykusi? Esą ministerijos darbuotojai patys nenori naudotis savo sistema, eina privačiai. 

– Mes vėl grįžtame prie to, aš suprantu, kaip tai skamba komunikaciškai, greitai nesugalvoju analogiško pavyzdžio, nejaugi Susisiekimo ministerijos darbuotojai turi nevažinėti viešuoju transportu, jeigu nesuremontuoti keliai, jų negadinti ir jais nevažiuoti, kol nesutvarkė.

Turiu omenyje, kad galime viską sumąstyti, bet turime suprasti, kad viešojo sektoriaus organizacijos yra tokios pačios, kurios kovoja visomis priemonėmis už darbuotojų pritraukimą. Darbuotojai, kurie eina darbintis, yra lygiai tokia pati visuomenė. Jie nori dirbti viešajame sektoriuje, sako, žiūrėkite, aš renkuosi, darbo užmokesčiais negalime konkuruoti, valstybės tarnyboje tie dalykai yra sureguliuoti apylygiai. Vadinasi, tada ministerijos konkuruoja kažkokiais kitais dalykais.