Todėl NVSC specialistai jautresniems gyventojams pataria:

Riboti veiklą lauke:

Venkite intensyvaus fizinio aktyvumo lauke, ypač vidurdienį ir popietėmis, kai ozono koncentracija yra didžiausia.

Jei įmanoma, praleiskite daugiau laiko uždarose patalpose su gerai veikiančiu oro kondicionavimu.

Stebėti oro kokybės rodiklius:

Sekite oro kokybės rodiklius (AQI) ir atkreipkite dėmesį į įspėjimus dėl ozono lygio.

Naudokite programėles ar interneto svetaines, kurios teikia realaus laiko informaciją apie oro kokybę.

Rūpintis jautresniais asmenimis:

Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su kvėpavimo takų ar širdies ligomis reikėtų būti ypač atsargiems ir riboti laiką lauke.

Sergantiems astma rekomenduojama turėti savo vaistus su savimi ir juos naudoti pagal gydytojo nurodymus.

Vengti užterštų vietovių:

Venkite buvimo arti intensyvaus eismo gatvių ir pramoninių teritorijų, kur ozono koncentracija gali būti didesnė.

Naudoti oro valytuvus patalpose:

Apsvarstykite galimybę naudoti oro valytuvus, kad sumažintumėte ozono ir kitų teršalų kiekį patalpose.

NVSC primena, kaip derėtų elgtis, kai  paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis.

Atkreipiame dėmesį, kad AAA interneto svetainėje (duomenys atnaujinami kas valandą) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pasaulio sveikatos organizacija padidėjus oro taršai rekomenduoja:

Venkite ilgai trunkančios, fiziškai sunkios veiklos lauke.

Rizikos grupei priklausantiems asmenims (vaikams, nėščioms moterims ar sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis) patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių (kūrenamų krosnių, katilų ir pan.). Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių.

Drėgnu būdu valykite patalpas (ypač miegamuosius).

Jeigu tarša labai didelė, sandariai uždarykite visus langus ir duris, uždenkite tarpus tarp jų.

Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke. Svarbu jas tinkamai užsidėti (kad būtų uždengta burna ir nosis).

Patys nedidinkite oro taršos (nedeginkite laužų, neruoškite maisto lauko kepsninėse ir pan.).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.