Teigiama, kad kas penktas mokinys pernai svėrė per daug. Dažniausiai ši problema palietė aštuonių–septyniolikos metų amžiaus moksleivius.

„Džiugina tendencija, kad pradėjo mažėti mokinių, kurie turi per didelį svorį. Pandemijos metu buvo padidėjimas, dabar mažėja. Nerimą kelia per mažo svorio mokinių didėjimas“, – kalbėjo Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.

Teigiama, kad per mažai sveria net 16 proc. vaikų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras (VVSB) išskiria ir paaugles nuo trylikos  metų.

„Socialiniai tinklai daro įtaką. Būna emocinis valgymas. Svarbu nesilaikyti dietų, siekiant sumažinti svorį, kurį vaikai įsivaizduoja kaip per didelį“, – šnekėjo VVSB direktoriaus pavaduotoja Aurelija Šiautkulienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaikų grupėje iki šešių metų per mažai sveria beveik 27 proc.

„Mes klinikinėje praktikoje nematome, kad mažo svorio vaikų daugėtų, kiek buvo parodyta“, – teigė vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Profesorius V. Urbonas sakė, kad duomenys nebūtinai atspindi realybę ir nereiškia, kad Lietuvos vaikai per daug sulysę.

„Duomenys buvo pateikti pagal kūno masės indeksą (KMI), o jo įvertinimas nėra labai tikslus. KMI normos yra visiškai kitokios nei suaugusiųjų“, – šnekėjo V. Urbonas.

„Kai įveda mokinio ūgį ir svorį, e. sveikatos sistema automatiškai priskiria į kurią masės indekso grupę mokinys pakliūva“, – pabrėžė I. Židonienė.

„Nutukimo daugėja“, – tvirtino V. Urbonas.

Ar gali būti kalta genetika? V. Urbonas sako, iki 30 proc. – taip. Visa kita – maistas ir fizinis aktyvumas, kurį riboja ekranai ir paspirtukai.

„Daugėja raidos sutrikimų, pavyzdžiui, autizmo“, – aiškino V. Urbonas.

„Tikslių duomenų, kiek tokių vaikų yra Lietuvoje, neturiu. Remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, tai kai kuriose išsivysčiusiose šalyse iš 60 vaikų vienas yra autistas“, – nurodė V. Urbonas.

Net pasaulio medicina kol kas negali atsakyti, kodėl daugėja autizmo sutrikimų. Anot V. Urbono, genetika – ne pagrindinis veiksnys. Prielaidų nemažai –žarnyno mikrobiota, ekologija, aplinka, maistas, emocijos, tie patys ekranai.

Pirmieji duomenys teigia, kad jeigu vaikas ilgai naudoja ekranus iki metų amžiaus, sulaukus trijų metų atsiranda autizmo tikimybė.

Iki dviejų metų vaikams apskritai rekomenduojama neduoti jokių ekranų.

„Pirmieji duomenys teigia, kad jeigu vaikas ilgai naudoja ekranus iki metų amžiaus, sulaukus trijų metų atsiranda autizmo tikimybė, čia japonų duomenys“, – kalbėjo V. Urbonas.

Specialistai akcentuoja ir atvejus, kai tėvai vaikų nusprendžia neskiepyti, taip pat pateikia, kokiomis ligomis vaikai serga dažniausiai.

„Ikimokyklinukai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, infekcinėmis, parazitų sukeltomis ligomis. Vyresni vaikai turi regėjimo ir virškinimo sutrikimų. Tiek ikimokyklinio amžiaus, tiek vyresniems stebima, kad ligotumas didėjantis“, – sakė I. Židonienė.

Ministerija pastebi, kad kasmetiniai profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai kelia iššūkių, mat pasitikrinti nori visi vienu metu, dažniausiai rugpjūtį.

„Tėveliams reiktų pagalvoti, ar tikrai rinktis sveikatos patikrinimą būtent tais mėnesiais“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė.

Norint išvengti eilių, rekomenduojama rinktis kitus mėnesius ir patikrą pasiankstinti.