Įveikė kraujo vėžį – po septynių mėnesių sugrįžo į darbą

Nerimą kėlė keista jausena

Kai atostogaujant pajūryje netikėtai pradėjo skaudėti kaklą, Viktorija iš pradžių pagalvojo, kad važinėjant dviračiu perpūtė vėjas.

„Skausmas buvo keistas, tokio anksčiau neteko patirti. Grįžus į Vilnių skausmas nesiliovė net ir pavartojus vaistų, prisidėjo kiti iki tol nepatirti pojūčiai – skrandžio pūtimas, nugaros skausmai, ėmė trūkti oro, – ligos simptomus prisimena Viktorija. – Kreipiausi į gydytojus, nes laukti jau nebegalėjau, be to, dėl neįprastos savijautos vargino negera nuojauta.“

Būdas: „Verkiau, kai jaučiau, kad reikia, juokiausi ir ieškojau pozityvumo, nes tai padėjo“, – Viktorija prisipažįsta, kad gydymo metu padėjo ir komedijos. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Medicinos įstaigoje kraujo tyrimus reikėjo kartoti kelis kartus – jie rodė vis blogėjančią situaciją, moters savijauta prastėjo sulig kiekviena diena – alino nuovargis ir didelis silpnumas. „Mokslo metų pirmoji diena apvertė gyvenimą aukštyn kojomis, nes tądien po vaikų šventės mokykloje pakliuvau į Santaros klinikas – čia ir paaiškėjo tikroji diagnozė: ūminė mieloblastinė leukemija (kraujo vėžio rūšis – red. past.). Prasidėjo juodas ligos etapas, tarsi kortų namelį sugriovęs planus, darbus ir svajones“, – prisimena Viktorija. Kalbėdama apie tuo metu užplūdusias emocijas moteris sako, kad viduje virė galybė jausmų su nuoskauda ir klausimais „kodėl man“, nes gyventa buvo teisingai – sportavo, rinkosi sveiką maistą, nesirgo. Tad kodėl taip nutiko?

„Taip, stresų turėjau. Šiam faktoriui ir suverčiau bėdą, kad mane užklupo kraujo vėžys“, – pripažįsta Viktorija.

Tęsiasi: aktyviai jauna moteris gyveno ir prieš onkologinės ligos diagnozę, ir dabar. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Gavo geriausią gydymą

Po pirmojo emocinio smūgio Viktorijai teko susiimti ir susitelkti į gydymą ir sveikimą: „Nuo to momento nė karto nesuabejojau, kad pasveiksiu. Palaikė asmeninės savybės – pozityvumas, tačiau be artimųjų, draugų ir kolegų palaikymo tai būtų labai sunku padaryti. Jiems tariu nuoširdų DĖKUI. Turiu du mažus vaikus, juos turiu užauginti, – kartojo Viktorija. – Ir dar vienas dalykas – mane gydęs gydytojas Andrius Žučenka turi kažką tokio, kas suteikė gyvenimo vilties, optimizmo: „viskas bus gerai – aš tave išleisiu sveiką“. Šie žodžiai nubrėžė labai aiškų modelį, kaip būsiu gydoma ir kas manęs laukia. Profesionalus daktaras taip pasakė ir aš juo patikėjau, pasidaviau jo gydymo taktikai.“

Viktorijos gydymo planą sudarė du chemoterapijos kursai ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Pacientė Viktorija buvo įtraukta į klinikinį tyrimą, dėl kurio ji galėjo gauti naujausią gydymą: „Gavau visą paketą – geriausia, ką galiu gauti“, – apie moderniausio gydymo galimybes sako Viktorija.

Šeima: „Dar turiu užauginti vaikus“, – didžiausią motyvaciją pasveikti nuolat prisimindavo Viktorija. / Viktorijos asmeninio archyvo nuotr.

Viskas vyko greitai

Moteris pasakoja, kad prasidėjusi liga staiga smogė kaip perkūnas iš giedro dangaus, o gydymas prasidėjo labai greitai, su kelių savaičių pertrauka tarp chemoterapijų ir transplantacijos. „Pasitikėjimo suteikė tai, kad mūsų šalies hematologija yra aukščiausio lygio, – naudojami naujausi dalykai, taikomi Europos ar Amerikos klinikose, – viskas, kas geriausia, yra pas mus, – sako dėl savo darbo farmacijos kompanijoje specifikos daugybę informacijos sukaupusi Viktorija. – Pacientui labai svarbu pasitikėti ir tikėti gydytoju, stiprybės suteikia degančios gydytojo akys. Net minties nebuvo, kad mirsiu.“

Taip, stresų turėjau. Šiam faktoriui ir suverčiau bėdą, kad mane užklupo kraujo vėžys.

„Verkiau, kai jaučiau, kad reikia, juokiausi ir ieškojau pozityvumo, nes tai padėjo“, – prisipažįsta Viktorija. Pasak jos, ligos gydymą padėjo iškęsti ašaros, artimųjų pagalba ir palaikymas, malda ir... komedijos: „Tai yra puiki terapija, kai gali užsimiršti ir pakvatoti – humoras ir juokai tikrai padeda išbūti sunkiausius momentus. Su kitomis pacientėmis, kurios yra tikros kovotojos, stengdavomės pasijuokti, kai užeidavo toks noras.“

Po septynių mėnesių moteris sugrįžo į darbą. Dabar moteris sako labiau sauganti sveikatą.

„Be abejo, šalutinių liekamųjų problemų yra, tačiau žinau, kad tai praeis, tik viskam reikia laiko. Jau vėl stengiuosi gyventi savo gyvenimą ir juo džiaugtis: gegužę keliavau užsienyje, daug būnu su vaikais, – apie sunkaus gydymosi etapo pabaigą sako Viktorija. – Iš esmės darau viską kaip iki ligos, tik protingai, nealindama organizmo ir laikydamasi sveiko gyvenimo būdo, miego režimo.“