Kaune duris atvers „Žmogaus biologinių išteklių centras“

  • Teksto dydis:

Kaune kuriamas „Žmogaus biologinių išteklių centras“. Apie vadinamąjį biobanką, jo svarbą ir tikslus pasakoja prof. Dalia Pangonytė.

– Ar tiesa, kad ir Kaunas turės „Žmogaus biologinių išteklių centrą“? Kada jis pradės veikti?

– Taip, ir jau nemažai nuveikta šioje srityje. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos steigia bendrą biobanką, kuris pradės funkcionuoti 2024-ųjų metų pradžioje. Jis kuriamas rekonstruojamose Kauno klinikų Patologijos klinikos patalpose. Įgyta naujausia technologinė įranga užtikrins aukštą renkamų mėginių kokybę. Tokio biobanko privalumas labai didelis – bus sutelktos mokslininkų ir gydytojų praktikų pastangos planuojant ir vykdant mokslinius tyrimus.

– Biobankas – tai mokslo infrastruktūra, sauganti žmogaus biologinius mėginius bei susijusią informaciją, kuri galėtų būti panaudota biomedicininių tyrimų tikslais, naujų gydymo ir diagnostikos metodų kūrimui. Taip pat – ligų biologinių žymenų atradimui bei individualizuotos medicinos plėtrai. Kas paskatino tokio banko poreikį tokioje palyginti mažoje šalyje kaip Lietuva?

– Kaip žinia, Lietuvos gyventojų populiacija nėra didelė, todėl norint pasiekti reikiamą tiriamųjų mėginių skaičių suplanavus mokslinius tyrimus, tai užtrunka ir stabdo mokslo žinių progresą. Būtent šiam tikslui ir kuriamas toks biobankas.

Pasaulyje nemažai vaistų ir vakcinų jau kuriamos naudojant biobankuose sukauptus biologinius ėminius ir sveikatos informaciją. Pavyzdžiui, prieš hepatito B ir žmogaus papilomos virusą vakcinos buvo sukurtos naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinio vėžio tyrimų centro biobanke sukauptus ėminius iš viso pasaulio. Kaupiami koronavirusu infekuoti mėginiai ir asmens sveikatos informacija, kad kuo greičiau būtų sukurta veiksmingiausia vakcina kovai su SARS-CoV-2 virusu.

LSMU archyvo nuotr.

JAV yra surinkti iš viso pasaulio įvairių lokalizacijų navikų biologiniai ėminiai ir sudarytas „vėžio genų žemėlapis“ naujoms vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo strategijoms kurti. Naudojant biobankuose sukauptus biologinius ėminius atlikti genų ir aplinkos sąlygų sąveikos tyrimai visuomenės sveikatai Švedijoje gerinti. Naudojant biobankuose sukauptus mėginius atliekami plaučių vėžio, odos piktybinio naviko melanomos tyrinėjimai ieškant naujų vaistų.

– Toks bankas yra Nacionaliniame Vėžio institute ir Santaros klinikose? Ar tai bus toks trečias bankas Lietuvoje?

– Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pagalba Lietuvoje šiuo metu baigiama kurti infrastruktūra su vieninga standartizuota biologinių ėminių ir susijusios sveikatos informacijos rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir duomenų valdymo sistema. LSMU ir Kauno klinikos drauge su partneriais Nacionaliniu vėžio institutu (projekto pareiškėju), Vilniaus universitetu, Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis ir Inovatyvios medicinos centru įgyvendina jungtinės veiklos projektą „Žmogaus biologinių išteklių centras“.

– Kiek toks projektas kainuoja?

– Šio centro bendra vertė – daugiau kaip 9 mln. eurų, skirtų visų partnerių infrastruktūros, pradedant patalpų pritaikymu ir baigiant naujausios įrangos, užtikrinančios mėginių parengimą ir saugojimą, įsigyjimu. Tad bus suvienytos su žmonių sveikatos tyrimais susijusių pagrindinių institucijų pajėgos siekiant surinkti didelius žmogaus biologinių ėminių kiekius ir susijusią sveikatos informaciją, nes dėsningumams atrasti ir patvirtinti reikalinga ištirti dideles pacientų grupes, o pacientų stebėsena dažniausiai užtrunka ilgą laiką.

„Žmogaus biologinių išteklių centras“ Kaune. LSMU archyvo nuotr.

– Bus sutelktos didelės pajėgos tam, kad ateityje būtų sudarytos sąlygos sukurti naujus ir pažangesnius gydymo metodus?

– Taip. Kita vertus, šio centro sukūrimas sudarė prielaidas Lietuvai nuo 2020 m. stebėtojo teisėmis, o nuo 2023 m. tikrojo nario teisėmis įsijungti į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą BBMRI-ERIC. Ji vienija visus pagrindinius biobankų srities dalyvius: mokslininkus, biobankų valdytojus, pramonės atstovus ir pacientus. Taip siekiama skatinti biomedicininius tyrimus, siūlomos kokybės valdymo paslaugos, pagalba sprendžiant etinius, teisinius ir visuomeninius klausimus bei įvairias internetines priemones ir programinės įrangos sprendimus. Galutinis tikslas – sudaryti sąlygas naujiems gydymo būdams. BBMRI-ERIC taip pat sudaro sąlygas mokslininkams pasinaudoti kitų šalių tyrėjų surinktomis „biokolekcijomis“.

Tai bus naudinga ateities visuomenei, biomedicinos mokslo pažangai, naujų vaistų ir diagnostikos metodų bei sveikatos gerinimo strategijų kūrimui.

 

– Teigiama, kad tokie bankai turėtų įtakos individualizuotos medicinos plėtrai. Ką reiškia individualizuota medicina? Ar einame link to, kaip kad rodo fantastiniuose filmuose, kai žmonės naudojasi personaliu biobanku – jame saugomi „užauginti“ organai, jei prireiktų transplantacijos ir pan.? Nuo fantastikos iki realybės – nebetoli?

Tam yra kiti centrai, vadinamieji audinių bankai, skirti gydymo tikslams, o biobankai kuriami grynai moksliniais tikslais, siekiant sukaupti didelį kiekį kokybiškų mėginių, kurie galėtų būti panaudoti ateityje planuojamiems tyrimams, tarp jų ir plėtojant individualizuotą mediciną.

– Kaip toks bankas Lietuvoje gali konkrečiai pasitarnauti medicinos pažangai ir patiems pacientams?

– Biologinės medžiagos paėmimo metu įprastai nėra galimybės nurodyti, kokiame konkrečiame moksliniame tyrime bus panaudoti ėminiai ir sveikatos informacija. Tai bus naudinga ateities visuomenei, biomedicinos mokslo pažangai, naujų vaistų ir diagnostikos metodų bei sveikatos gerinimo strategijų kūrimui.

LSMU archyvo nuotr.

Kita vertus, gydymo įstaigose, kurios biobankuose turi sukaupusios didelį kiekį biologinių mėginių, dažniau atliekamos klinikinės studijos. O jų metu išbandomi vaistai gali būti vieninteliai, gelbėjantys pacientui sveikatą ir gyvybę.

Be to, biobanko veikloje numatyta galimybė, nustačius vieną ar kitą grėsmingą būklę, jeigu donuojantis asmuo pageidautų, tyrimo informaciją perduoti jį gydančiam gydytojui. Esant reikalui jis galėtų supažindinti su tyrimo rezultatais.

Biobanko veikloje numatyta galimybė, nustačius vieną ar kitą grėsmingą būklę, jeigu donuojantis asmuo pageidautų, tyrimo informaciją perduoti jį gydančiam gydytojui (...)

 

Šalia ES struktūrinių fondų nemažą dalį investicijų skyrė pačios Kauno klinikos ir sudarė sąlygas pacientų tobulesnei histologijos tyrimų diagnostikai. Įdiegus automatizuotą mėginių žymėjimą, sutrumpės patologijos diagnostikos laikas. Be to, skaitmenizavus mikroskopinius vaizdus, pastarieji gali būti ne tik saugomi moksliniais tikslais, bet ir jiems gali būti pritaikoma įvairi vaizdo analizė diagnozei nustatyti. Šiuos vaizdus galima naudoti konsultacijoms ne tik su kolegomis patologais Lietuvoje, bet ir užsienyje, aptariant patologijos diagnostikos strategiją. Taigi histologijos tyrimai Patologijos klinikoje jau šiandien atliekami greičiau ir tiksliau.

– Mokslininkai, vykdantys biomedicininius mokslinius tyrimus, galės kreiptis į biobanką, prašydami surinkti biologinius pacientų mėginius ir susijusią medicinos informaciją?

– Mokslininkai, suplanavę mokslinius tyrimus, galės pateikti užklausą biobankui, nurodydami, kokio pobūdžio, kiek mėginių ir kokios medicininės informacijos jiems reikia. Tuomet jie gaus atsakymą, ar tokios medžiagos yra pakankamai. Tada, gavus Bioetikos komiteto leidimą, mėginiai galės būti perduoti tyrėjams. Pavyzdžiui, mokslininkams kilo idėja, kad piktybiniams navikams gydyti tam tikrais medikamentais įtakos gali turėti kelių genų mutacijos, – ir jie galės gauti reikiamų audinių pavyzdžių bei įvertinti juose genų ar jų raiškos pakitimus.

Kita vertus, mokslininkai taip pat galės inicijuoti ir naujų mėginių „kolekcijų“ rinkimą.

– Ar žmonėms bus prieinama informacija, kad jų audinių mėginiai yra saugomi biobanke?

– Visais atvejais, be jokių išimčių, Jūs tikrai žinosite, kad Jūsų mėginys yra saugomas biobanke, nes prieš mėginiui patenkant ten, Jūsų bus paprašyta raštiško sutikimo. Be sutikimo mėginiai nėra biobanke registruojami.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad biobanke gali būti saugomi įvairūs mėginiai: audiniai, ląstelės, kraujas ir jo frakcijos, kiti organizmo skysčiai. Visi šie ėminiai dažniausiai patenka kaip likutinė medicininių tyrimų medžiaga, kuri nesant biobanko, utilizuojama. Kartais gali būti paprašoma ir specialiai biobankui pateikti ėminį, bet visada apie tai informuojama ir gaunamas žmogaus raštiškas sutikimas.

Visais atvejais tai – laisvas žmogaus apsisprendimas ir neturi įtakos atliekamiems diagnostikos tyrimams. Be to, visais atvejais Jūs savo sutikimą galite po bet kuriuo laiko atšaukti, ir mėginys bus sunaikintas, o Jūs apie tai – informuotas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Idomu

Idomu portretas
Ar ne bioginkla kurs??????

O biologiniai ištekliai

O biologiniai ištekliai portretas
tai ir š...as, Taip?

geriausia

geriausia portretas
neturėti reikalų su medikais - tik kraštutiniu atveju. Tiek įstaigų priveis, kad žmogus kaip bandymų triušelis pasijus. O kas gali paneigti - ims ir pabėgs koks nors virusėlis "netyčia"...Nebesitiki kad tai viskas dėl mūsų sveikatos.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių