Kritimų ir traumų prevencijos programa Kauno rajono senjorų fizinio pajėgumo stiprinimui

  • Teksto dydis:

Pastaraisiais dešimtmečiais pagyvenusių žmonių dalis ES ir pasaulyje labai išaugo. Pasaulyje apie 30 proc. atskirai gyvenančių 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių nukrenta bent kartą per metus, o vienas iš dešimties kritimų baigiasi kaulų lūžiu.

Nors pastaruoju metu mirtingumas dėl išorinių priežasčių Lietuvoje mažėja, tačiau 2018 m. Eurostato duomenimis, Lietuva kartu su Latvija tebepirmauja ES pagal mirtingumą nuo traumų. Lietuvoje 2020 m. labiausiai (14,8 proc.) išaugo mirčių dėl nukritimų skaičius. 2020 m. 65 metų ir vyresnių asmenų gydymui dėl traumų vienam gyventojui buvo išleista daugiausiai – 54,9 euro, kai 18–64 metų amžiaus asmenims – 24 eurai. Manoma, kad 2016–2070 m. ES visos su senėjimu susijusios išlaidos padidės nuo 1,7 procentinio punkto iki 26,7 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). 65-erių ir vyresni asmenys dažniausiai mirė dėl nukritimų – 36,4 proc. visų šios amžiaus grupės mirčių dėl išorinių priežasčių. Kauno rajone susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje 10 tūkst. gyventojų siekia 99,2 atvejo. Nors, palyginant su Lietuvos vidurkiu (123,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), šis rodiklis Kauno rajone geresnis, tačiau bendrai susižalojimų nuo kritimų skaičius rajone didėja.

Pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių griuvimų priežastys yra kojų raumenų nusilpimas ir sutrikusi pusiausvyra, slopinančių medikamentų, antidepresantų vartojimas, regėjimo problemos.

Fizinis aktyvumas neabejotinai sumažina riziką patirti griuvimų vyresniame amžiuje. Jėgos treniruotės padidina raumenų masę ir sustiprina. Tai sulėtina ar net sustabdo sarkopeniją – raumenų nykimą senstant.

Vyresnio amžiaus žmonių pusiausvyra yra ne tokia stabili kaip jaunesnių žmonių. Aplinkoje atsiradus trukdžių, pavyzdžiui, sutemus, esant nelygiam ar slidžiam kelio paviršiui, vyresniems žmonėms net maždaug 65 proc. pablogėja visi pusiausvyros rodikliai. Negebėjimas greitai susigrąžinti pusiausvyros dėl aplinkos trukdžių didina griuvimų tikimybę ir apsunkina vyresnio amžiaus žmonių kasdienę veiklą.

Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma senyvų pacientų, kurie po trauminio kritimo patyrė kaulo lūžį, padedant reabilitacijai, praėjus šešiems mėnesiams po trauminio įvykio, visiškai susigrąžino savo funkcionalumą. Nepaisant to, kaulų lūžiai daro didelę įtaką trečdalio (33 proc.) pacientų bendrajam funkciniam pajėgumui. Praeityje patirti griuvimai vyresnio amžiaus žmonėms padidina baimę vėl nukristi, todėl sumažėja jų fizinis aktyvumas, blogėja gyvenimo kokybė, mažėja bendravimo galimybių. Galima teigti, kad patirti griuvimai blogina ne tik fizinę, bet ir psichoemocinę vyresnio amžiaus žmonių būklę. Todėl siekiant visapusiško vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimo, turėtų būti taikomas kompleksinis poveikis, apimantis mitybos, elgsenos, miego, darbo ir kitus ypatumus.

Partnerių nuotr.

Lietuvos moterų sporto asociacija kartu su partneriais iš Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro ir Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacijos vykdė projektą „Kritimų ir traumų prevencijos programa Kauno rajono 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų fizinio pajėgumo stiprinimui, taikant edukacines bei fizines veiklas“, kurį finansavo Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

Projekto edukacines ir fizines veiklas vykdė Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Asta Mockienė, Lietuvos Sporto universiteto doc. dr. Vida Česnaitienė, fizinio aktyvumo specialistė, trenerė Joana Bartaškienė, atsižvelgdamos į pirminius dalyvių sveikatos rodiklius, siekdamos įtvirtinti sąmoningus sveikos gyvensenos įgūdžius.

Projekto tikslinė grupė buvo vyresni nei 65 metų amžiaus Kauno rajono gyventojai, kurie dalyvavo edukacinėse ir fizinėse veiklose, orientuotose į pusiausvyros ir raumenų jėgos stiprinimą. Pusiausvyrą ir koordinaciją lavinančios veiklos vyko ir baseine, nes vandens sukuriamas pasipriešinimas turi teigiamą efektą šių savybių lavinimui. 

Po trijų mėnesių edukacinių ir fizinių veiklų buvo įvertintas projekto dalyvių fizinis pajėgumas, jų gyvenimo kokybė ir psichosocialinė sveikata. Vertinimo rezultatai parodė, kad ne visi fizinio pajėgumo komponentai po projekto veiklų reikšmingai pasikeitė. Plaštakos suspaudimo jėga, pečių juostos paslankumas, lankstumas po treniruočių ciklo reikšmingai nepasikeitė, tačiau kojų raumenų jėga ir pusiausvyra pagerėjo reikšmingai. Kojų raumenų jėga tiek vyrams, tiek moterims po trijų mėnesių treniruočių pagerėjo beveik 20 proc., o pusiausvyra – net 50 proc. Šie rezultatai nėra netikėti, nes projekto veiklos buvo tikslingai orientuotos į kojų raumenų ir pusiausvyros stiprinimą, siekiant sumažinti griuvimų riziką. Griuvimų rizika buvo vertinama klausimynu, kuris parodė, kad projekto dalyviams objektyvi rizika patirti griuvimus sumažėjo per pusę, tačiau patys dalyviai ir po treniruočių ciklo nebuvo labiau linkę pasitikėti savo gebėjimu valdyti pusiausvyrą. Pasitikėjimas savo pusiausvyros valdymu pagerėjo tik 2 proc. Pastebėjome, kad 3 proc. sumažėjo suvokiamo streso, gyvenimo kokybė taip pat nežymiai pagerėjo.

Įvertinus gautus rezultatus, galima pateikti keletą rekomendacijų ateities veikloms. Vyresnio amžiaus asmenims fizinio pajėgumo stiprinimo programos turi būti vykdomos nuolat. Net mažos neaktyvumo pertraukėlės gali turėti stiprų neigiamą poveikį raumenų jėgai, pusiausvyros kontrolei. Fizinės būklės atsistatymas po neaktyvumo pertraukos vyresniems žmonėms trunka daug ilgiau nei jauniems. Siekiant individualizuoti sveikatinimo programą, visų pirma reikia įvertinti vyresnio amžiaus asmenų fizines savybes ir pradžioje lavinti atsiliekančias fizines ypatybes. Vėliau reikia skirti pakankamai dėmesio visoms fizinėms ypatybėms. Svarbu žinoti, kad net ir nedidelis fizinės būklės rezultatų pagerėjimas rodo pažangą, nes didėjant amžiui išlaikyti fizinę būklę tame pačiame lygyje tampa iššūkiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alio

Alio portretas
Nesiprausia, lenda iškarto į baseina. Ir išvis jeigu tu ne sportininkas, senjoras ar antrokas tau baseine vietos nėra.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių