Įteisinamas medikamentinis abortas: už ir prieš

Nuo ateinančių metų Lietuvoje įteisinamas nėštumo nutraukimas vaistais moteriai pageidaujant. Tokia atsirandanti galimybė kelia daug aistrų. Iki šiol vaistus nėštumui nutraukti Lietuvos gydytojai galėjo skirti tik dėl medicininių priežasčių (esant nesivystančiam nėštumui ir pan.).

Rugpjūčio viduryje Sveikatos apsaugos ministerija išplatino žinią, kad nuo 2023 m. moteriai pageidaujant nutraukti nėštumą Lietuvoje bus galima ne tik chirurginiu būdu, bet ir išgėrus gydytojo paskirtų vaistų. Tai vadinama medikamentiniu abortu. Šį sprendimą visuomenė priima nevienareikšmiškai: vieni palaiko, kiti prieštarauja. Išsiskyrė net gydytojų nuomonės. Gydytojai akušeriai ginekologai sprendimą leisti nutraukti nepageidaujamą nėštumą vartojant vaistus palaiko, tačiau tarp kitų sričių gydytojų pasitaiko įvairių nuomonių. Pateikiame medikamentinio aborto moters noru įteisinimui nepritariančios gydytojos pediatrės Jolitos Pukelienės straipsnį.

Vis dėlto nėštumo nutraukimas yra tiesiogiai susijęs su kita medicinos sritimi – akušerija ir ginekologija. Todėl kai kuriuos straipsnio teiginius paprašėme pakomentuoti šios srities profesionalus vienijančios Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) viceprezidentą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namų vadovą gydytoją akušerį ginekologą docentą Tomą Biržietį.

– Kaip vertinate medikamentinio aborto įteisinimą Lietuvoje? Ar tokį abortą galima vadinti saugiu?

– Kalbėdamas apie saugumą, pradėsiu ne nuo aborto. Abortas yra neplanuoto, nenorimo pastojimo padarinys, nes moterys nutraukia ne bet kokį, o tik neplanuotą, t.y. nenorimą nėštumą. Neplanuotas nėštumas gali kelti riziką moterų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) skaičiuoja, kad dėl su nėštumu susijusių priežasčių pasaulyje kasmet miršta apie 300 tūkst. moterų. Tai tos moterys, kurios pastojo per anksti, per vėlai, per dažnai. Jeigu šioms moterims laiku ir maksimaliai saugiai būtų nutrauktas nėštumas, didžioji jų dalis liktų gyvos, o jų vyresniems vaikams netektų augti be motinų. PSO nurodo, kad kvalifikuotai atliktas tiek medikamentinis, tiek chirurginis abortas kelia mažesnę riziką sveikatai ir gyvybei, negu neplanuotas nėštumas. Tačiau kaip ir bet kokia medicininė intervencija, taip ir abortas tam tikrais atvejais yra susijęs su rizika sveikatai. Medicinos užduotis šią riziką atpažinti, įvertinti ir jos išvengti. Medikamentinis abortas jau dešimtis metų yra įteisintas daugelyje Europos šalių kaip saugesnis, priimtinesnis ir ekonomiškai pagrįstas metodas.

– Yra nuogąstavimų, kad moteris, kuriai prasidės kraujavimas išgėrus mifepristono arba misoprostolio, būdama viena namuose, ne medikų priežiūroje, gali mirtinai nukraujuoti. Kaip dažnai pasitaiko mirtino nukraujavimo atvejų atliekant medikamentinį abortą?

– Pasaulyje tikriausiai pasitaiko visko, tačiau vadovaujantis procedūros aprašu, kai prieš procedūrą moteris yra konsultuojama specialisto, nukraujavimo tikimybė yra labai nedidelė. Įvertinus beveik 234 tūkst. moterų, 2009–2010 m. patyrusių medikamentinių abortų, paaiškėjo, kad kraujo perpylimo prireikė tik 0,05 proc. moterų. Reikia paminėti, kad prieš medikamentinį abortą kiekviena moteris bus konsultuojama akušerio ginekologo. Šios konsultacijos metu aptariama, kokiu atveju ir kodėl moteris turėtų vykti į ligoninės stacionarą – kaip ir savaiminio persileidimo metu.

Beje, nesivystančiam nėštumui nutraukti misoprostolis Lietuvoje naudojamas jau seniai.

– Kaip dažnai įvyksta medikamentinio aborto komplikacijų?

– Medikamentinio aborto komplikacijos yra retesnės nei chirurginio. Jau minėto mokslinio tyrimo metu įvertinus beveik 234 tūkst. moterų, 2009–2010 m. patyrusių medikamentinių abortų, paaiškėjo, kad rimtų komplikacijų įvyko 0,65 proc. moterų, dažniausia iš jų – 0,5 proc. – tebesitęsiantis nėštumas. Tada prireikia chirurginio aborto. Medikamentinis abortas leidžia išvengti chirurginės intervencijos, narkozės ir su tuo susijusių galimų komplikacijų.

– Kaip vertinate tai, kad kai kurie medikamentinio aborto kritikai mifepristoną ir misoprostolį prilygina nuodams ir sako, kad jų Hipokrato priesaiką davęs žmogus neturėtų skirti pacientui?

– Visi medikamentai iš esmės yra nuodai, kai jie vartojami netinkamai. Prisiminkime, kad dėl nėštumo kasmet pasaulyje miršta po 300 tūkst. moterų. Neplanuotas pastojimas kelia didesnę riziką pastojusių moterų sveikatai ir gyvybei. Medikamentinis abortas leidžia tokį nėštumą užbaigti ir išgelbėti sveikatą ir gyvybę. Todėl tai neturi nieko bendra su Hipokrato priesaika. Yra vaistų, kuriuos plačiąja prasme tikrai galima prilyginti nuodams, – morfijus, narkotiniai analgetikai ir kiti. Tačiau jeigu juos vartoji saugiomis dozėmis, pagrįstai, – jie veikia ne kaip nuodai, o kaip saugūs medikamentai.

Tai daugiau muilo operų skleidžiamas burbulas, kad nutraukei nėštumą – vadinasi, daugiau nebepastosi. Realybėje taip nėra: profesionaliai nutrauktas nėštumas nedidina nevaisingumo rizikos.

Grįžtant prie medikamentinio aborto, šiuo tikslu vartojamas medikamentas leidžia moteriai išvengti chirurginės intervencijos ir su ja susijusių galimų komplikacijų.

– Kaip pakomentuotumėte teiginį: „yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad medikamentinis abortas nėra palankesnis moteriai. Medikamentinio aborto procedūra yra ilgesnė, labiau traumuojanti, dažniau (palyginti su chirurginiu abortu) išsivysto potrauminio streso sutrikimas, moterų pasitenkinimas procedūra yra mažesnis nei chirurginio aborto atveju“.

– Taip, medikamentinio aborto atveju gemalas iš gimdos pasišalina per ilgesnį laiką nei chirurginio aborto atveju. Tačiau ne viskas, kas trunka ilgiau, yra blogai. Kalbant apie čia minimą potrauminį stresą – moteriai, kuri nusprendžia nutraukti nėštumą, didžiausias stresas yra pats neplanuotas nepageidaujamas pastojimas. Moterys, kurios kreipiasi į ginekologą prašydamos nutraukti nėštumą, nesvarbu kokiu – medikamentiniu ar chirurginiu būdu, paprastai būna ne vieną naktį praverkusios. Tas apsisprendimas nebūna lengvas dėl aplinkybių, verčiančių jį priimti, o ne dėl nėštumo nutraukimo būdo. Žinoma, jei moteriai reikia, ir prieš, ir po tiek chirurginio, tiek medikamentinio aborto moterys turėtų būti konsultuojamos psichologų.

– Ar iš tiesų nepageidaujamos reakcijos dažnesnės po medikamentinio aborto nei po chirurginio, po medikamentinio aborto dažniau gausiai kraujuojama, dažniau nepasišalina gemalas ir aplinkiniai audiniai (dėl ko vėliau prireikia chirurginės procedūros)?

– Tai netiesa. Po medikamentinio aborto gausiau kraujuojama, retkarčiais nepasišalina gemalas. Žinoma, kai gimda išgramdoma atliekant chirurginį abortą, daug mažesnė tikimybė, kad gemalas liks. Tačiau ir atliekant chirurginius abortus visko pasitaiko – nėštumas gali toliau vystytis ir po chirurginio nėštumo nutraukimo ar vakuuminės aspiracijos. Tačiau, jei mes nenaudojame medikamentinio nėštumo nutraukimo, tai chirurginė procedūra moteriai apsisprendus nutraukti nėštumą reikalinga 100 proc. atvejų. Jei naudojame medikamentinį nėštumo nutraukimą, rizikingesnio chirurginio aborto prireikia tik pavieniais atvejais.

Priežastys: T. Biržiečio teigimu, paauglėms neturėtų būti užkirstas kelias į medikamentinį nėštumo nutraukimą, nes dažniausiai pastoja socialinėje atskirtyje gyvenančios paauglės, ir jų nėštumas dažnai būna susijęs su smurto artimoje aplinkoje, prievartos atvejais. / Vilmanto Raupelio nuotr.

– Ar po medikamentinių abortų dažniau nei po chirurginių prasideda uždegimo procesai?

– Ne. Įvertinus beveik 234 tūkst. moterų, patyrusių medikamentinių abortų, pasirodė, kad gydymo antibiotikais prireikė tik 0,02 proc. moterų. Taigi uždegimo komplikacijos po medikamentinių abortų ypač retos, daug retesnės negu po chirurginių, nors ir po chirurginių jos labai retos.

– Kiek proc. atvejų dėl uždegimo procesų po medikamentinių abortų moterys, ypač paauglės merginos, lieka nevaisingos arba patiria negimdinių nėštumų?

– Medikamentinis nėštumo nutraukimas nedidina nei nevaisingumo, nei negimdinio nėštumo rizikos. Didesnis rizikos veiksnys patirti negimdinį nėštumą yra rūkymas arba anksčiau buvę negimdiniai nėštumai.

Dėl nevaisingumo – tai daugiau muilo operų skleidžiamas burbulas, kad nutraukei nėštumą – vadinasi, daugiau nebepastosi. Realybėje taip nėra: profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas nedidina nevaisingumo rizikos.

Paauglės čia neturėtų būti išskiriamos. Tiesa, paauglės yra pati pažeidžiamiausia grupė. Pastoja dažniausiai socialinėje atskirtyje esančios paauglės. Mes ypač daug dėmesio turėtume skirti socialinėje atskirtyje gyvenančių paauglių lytiniam ugdymui, kontracepcijai. Tačiau neturėtume joms užkirsti kelio į medikamentinį nėštumo nutraukimą, nes šių paauglių nėštumas dažnai būna susijęs su smurto artimoje aplinkoje, prievartos atvejais.

– Ar iš tiesų pirmas abortas baigiasi nevaisingumu daugiau kaip 50 proc. jį patyrusių moterų ir merginų?

– Netiesa. Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad nei pirmo, nei bet kurio kito nėštumo nutraukimas nesusijęs su padidėjusia nevaisingumo rizika. Nevaisingumą gali sukelti nesaugiai, t.y. nekvalifikuotai atlikto nėštumo nutraukimo komplikacijos, todėl moterų sveikatai labai svarbu, kad neplanuotai pastojusioms moterims legaliai būtų prieinami visi efektyvūs ir saugūs nėštumo nutraukimo būdai. Tiek paauglėms, tiek brandaus amžiaus moterims nevaisingumo rizika po aborto nepadidėja.

Moterys, kurios kreipiasi į ginekologą prašydamos nutraukti nėštumą, nesvarbu kokiu – medikamentiniu ar chirurginiu būdu, paprastai būna ne vieną naktį praverkusios. Tas apsisprendimas nebūna lengvas.

– Jūsų patarimas: kaip žmonėms atsirinkti, ar nuomonę apie medikamentinį abortą, kitais medicinos klausimais viešinantis asmuo yra ekspertas ir jo išsakytą poziciją reikia vertinti kaip 100 proc. patikimą, ar ne?

– Kiekvienas turime teisę į nuomonę ar požiūrį ir galime juos reikšti, kol tai nesikerta su įstatymais, kol tie teiginiai nėra antivalstybinio, kiršinančio pobūdžio ar paremti melagingais teiginiais. Jei gydytoja pediatrė parašo straipsnį apie abortą, kuriame ji išdėsto savo nuomonę, – jos nuomonė yra gerbtina. Tačiau tai nebūtinai yra tos srities eksperto nuomonė. Reikia mokėti atsirinkti ir mokslinius tyrimus, nes pasitaiko nepatikimų tyrimų. Be to, jei paimsi vieną sakinį iš bendro tyrimo konteksto, dar nereiškia, kad tas sakinys ir atspindės visą tyrimo esmę – tai, kas tuo tyrimu įrodyta.

LAGD neskatina nutraukti nėštumą. Tačiau mes esame už tai, kad kiekviena moteris mokėtų ir galėtų pasiekti, kad pastotų laiku, tada, kai nėštumas yra norimas ir laukiamas, o jei dėl kažkokių priežasčių to nepavyko pasiekti, mes už laisvą moters pasirinkimą. Mes žinome, kad, jeigu moteris pasiryžo nutraukti nėštumą, tai ji jį ir nutrauks, vienokiu ar kitokiu būdu. Nes nėštumo nutraukimas iki dvyliktos nėštumo savaitės Lietuvoje yra įteisintas.


Kaip paskutinė priemonė

Teisę atsakyti suteikėme ir J.Pukelienės straipsnyje minimiems asmenims. Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia palaikanti medikamentinio aborto moters noru įteisinimą Lietuvoje.

„Kalbant apie paaugles, galima sakyti, kad jos neturėtų pastoti, tačiau kartais jos vis dėlto pastoja. Nėštumo nutraukimas – paskutinė priemonė, tačiau reikia įvertinti ir tai, ar paauglė galės išnešioti ir auginti tą vaikelį. Medikamentinis nėštumo nutraukimas, palyginti su intervenciniu, yra kur kas saugesnis, taip pat ir paauglėms, ne tik suaugusioms moterims“, – teigė ji.

Pasiteiravus, ką J.Sejonienė turėjo omenyje Lietuvoje priskaičiuodama 1 mln. homoseksualių asmenų, kaip kad savo straipsnyje primena J.Pukelienė, Seimo narė atsakė, kad įvardydama šį skaičių turėjusi omenyje visus žmones, kuriuos paliestų Civilinės sąjungos įstatymas, taip pat ir nesusituokusius heteroseksualius asmenis.

Kitas J.Pukelienės straipsnyje minimas asmuo – Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė – paaiškino, kad kalbėdama apie nesaugius abortus, jais laiko tik tokius nėštumo nutraukimus, kuriuos atlieka asmuo, neturintis tam reikiamų įgūdžių, arba tokioje aplinkoje, kuri neatitinka minimalių sveikatos priežiūros standartų, arba kai abi šios aplinkybės sutampa.

„PSO skaičiuoja, kad 6 iš 10 neplanuotų nėštumų pasaulyje yra nutraukiami. Bendras nutraukiamų nėštumų skaičius yra 1 iš 3, arba kas trečias. Beveik pusė visų procedūrų (45 proc.) yra tokios, kurias PSO laiko nesaugiomis. Dauguma nesaugių abortų vyksta besivystančiose šalyse, kuriose trūksta tinkamos sveikatos priežiūros arba prieiga prie aborto (medikamentinio, chirurginio ar abiejų) yra ribojama teisės aktų. Nesaugūs abortai dažnai būna paplitę tarp visuomenės marginalizuotų ar pažeidžiamų grupių: pavyzdžiui, sunkiau ekonomiškai gyvenančių moterų“, – teigė J.Juškaitė.

LŽTC direktorė citavo PSO duomenis, rodančius, kad abortų draudimai ar prieigos ribojimas (pavyzdžiui, nesuteikiant galimybės nutraukti nėštumo medikamentiniu būdu), nemažina tokių procedūrų poreikio, bet didina nesaugių abortų riziką.

Prieštara: vieni teigia, kad moteris yra savo kūno šeimininkė ir turi teisę spręsti, išsaugoti nėštumą ar ne, kiti primena, kad nėštumo metu moteris yra nebe viena. / Asociatyvi Freepik nuotr.

Ji teigė medikamentinio aborto įteisinimą vertinanti pozityviai dėl to, kad toks nėštumo nutraukimo būdas padeda išvengti nereikalingų medicinos procedūrų tiek pacientei, tiek gydytojams.


Mirtinai nenukraujuos?

Pasiteiravus, kodėl sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo už medikamentinio aborto įteisinimą, atsakymus į klausimus raštu atsiuntęs SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis teigė, kad taip atsižvelgta į gautus piliečių, nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų ir Seimo narių raginimus įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Dėl to pernai lapkritį buvo sudaryta darbo grupė, parengusi sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo projektą. Ministrui jį pasirašius, nuo kitų metų medikamentinis abortas moters noru Lietuvoje yra įteisinamas.

„Rengdama projektą darbo grupė rėmėsi kitų šalių praktika, atsižvelgė į visas galimas grėsmes, kad paslauga būtų maksimaliai saugi. PSO medikamentinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva. Paslauga įteisinta 45 iš 194 pasaulio valstybių“, – rašė J.Gališanskis.

Į klausimą, kaip žadama išvengti pasaulyje pasitaikančių moters mirtino nukraujavimo atvejų, atliekant medikamentinį abortą, gal medikamentiniam abortui skirtus vaistus Lietuvoje bus leista vartoti tik prižiūrint medikams, o jų pavartojusios moterys bus kurį laiką stebimos sveikatos priežiūros įstaigoje, J.Gališanskis atsakė, kad konkrečioje gydymo įstaigoje nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo tvarką nustato įstaigos vadovas.

Esą, teikiant medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugą gydytojas akušeris ginekologas įvertins pacientės sveikatos būklę, ligas ir (ar) būkles, kurios gali turėti įtakos pacientės sveikatai ar gyvybei nėštumo laikotarpiu, ar nėra nėštumo nutraukimo kontraindikacijų ir (ar) santykinių kontraindikacijų, išrašys vaistinio preparato receptą ir suteiks informaciją, kaip ir kada vartoti vaistus, kokių nepageidaujamų reakcijų gali kilti, ką daryti joms pasireiškus.

„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugą teiks gydymo įstaiga, turinti licenciją teikti ambulatorines antrinio ir (ar) tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o nėštumo nutraukimo paslaugą teiks gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimuose nustatyta tvarka“, – rašė J.Gališanskis.

Pasak jo, vaistai nėštumui nutraukti Lietuvoje bus parduodami tik su gydytojo receptu. Vaistų bus galima įsigyti tuomet, kai jie bus užregistruoti ir pradėti tiekti Lietuvos rinkai. „Tikimės, kad nėštumui nutraukti skirti vaistiniai preparatai bus užregistruoti iki šių metų pabaigos“, – teigė SAM atstovas.

Pasiteiravus, kokių pavadinimų bus vaistai, J.Gališanskis informavo, kad, kol nėra priimtas sprendimas dėl registracijos, vadovaujantis Farmacijos įstatymu, informacija apie pateiktas paraiškas neskelbiama.


Nemokamai teikia pagalbą

Viena iš institucijų, visoje Lietuvoje nemokamai teikianti pagalbą neplanuoto nėštumo atveju – Krizinio nėštumo centras. Čia pagalbą teikia gydytojai akušeriai ginekologai, psichologai, psichiatrai ir kt. specialistai. Centras taip pat teikia materialinę pagalbą.

Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu. Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.

Centro darbo laikas: I–V nuo 9 iki 17 val.

Kontaktai: tel. 8 603 57 912, e.paštas pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mama

Mama portretas
Gaila,kad tokie žudiko metodą iteisino,gaila.Kai kuriuose valstybėse už abortą gresia net ilgi metai kaleimo.Nes tai prilygsta žmogžudystei.Pas mus laisvė ir jokių draudimo nėra.Noriu darausi valyma ir man to niekas nesustabdys.Tarybiniais laikais valymus darė moterims konvėjeriu.Eilutė būdavo ir jos laukdavo,kol valymą joms padarys.Nes vaikų joms nereikėjo,bet tik kūniškų malonumų Apie apsisaugojima jokio supratimo neturėjo.Už tai jų anūkės ir dukros atsidavė.Juk viskas persiduoda nuo tėvų,senelių.Seimūnams dzin,kad viena,ar kita kojas moterys kojas pakratys.Jei Dievo nera žmonėse,tai jiems už tai nusispjaut ir givybė nieko nereiškia.

Anonimas

Anonimas portretas
Nepergyvenkit del tu bobu. Jos tiktai P>I>S>A>M>O>S masinos.

To Labiausiai nykstančios

To Labiausiai nykstančios portretas
Nuo kada desinieji liberalai tau marksistai, neissilavines priletarinis mesle?
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių