- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų metų Lietuvoje įteisinamas medikamentinis abortas – kuomet nepageidaujamą nėštumą moterys galės nutraukti išgėrusios vaistų. Toks metodas įteisintas ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Politinės diskusijos dėl šio sprendimo taip pat aršios – ar abortas vaistais skatins moteris dažniau atsisakyti nėštumo? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Sveikatos apsaugos ministerijos atstove Inga Cechanovičiene.
– Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja nėštumo nutraukimo tvarka. Iki šio momento mes turėjome legalizuotą tik vieną nėštumo nutraukimo metodą – chirurginį, o dabar bus legalizuojamas vaistinis nėštumo nutraukimas. Šią paslaugą bus galima gauti nepatiriant chirurginės intervencijos, nuskausminimo bei visų kitų papildomų procedūrų, kurios reikalingos chirurginei intervencijai, o tiesiog naudojant tam skirtus vaistinius preparatus.
– Kam reikalingas šis sprendimas?
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaistinį nėštumo nutraukimo metodą yra rekomendavusi kaip alternatyvą chirurginiam metodui jau gana seniai. PSO rekomendacijose yra įvardinti konkretūs vaistiniai preparatai, ir jų vartojimo sąlygos, kuomet konstatuojama, kad saugu atlikti šią procedūrą ir vaistais. Šį metodą taiko tikrai daug šalių, tad Lietuvai irgi atėjo diena, kai mes galėsime šį metodą taikyti legaliai.
– Su kokiomis diskusijomis, mitais susidūrėte diskutuodami dėl šio metodo?
– Mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, kaip sveikatos politiką formuojanti institucija, gauname daug įvairių mūsų socialinių partnerių (nevyriausybinių organizacijų, gyventojų, Seimo narių) prašymų tiek įteisinti šį metodą, tiek priešingai – nerengti tokio teisės akto ir nereglamentuoti tokios paslaugos, jos nelegalizuoti. Skirtingų šalių argumentai yra įvairūs. Pasisakantys už šio metodo įteisinimą mūsų šalyje pateikė ir mokslinius įrodymus, kad tai yra saugus metodas, kitų šalių patirtis, kad tikrai apie 20 metų šiai procedūrai yra naudojami vaistiniai preparatai. Prieštaraujantys dažniausiai mini, kad tai galėtų būti nesaugi procedūra, galėtų padidinti nėštumo nutraukimų skaičių, nes procedūra taptų labiau privatesnė, galbūt lengviau įvykdoma.
– Ką rodo statistika?
– Mokslo įrodymai duomenų nepateikia, ar šiuo metodu padidėja nėštumo nutraukimų skaičius, nes įvairios sveikatos priežiūros procedūros yra susijusios su tam tikra rizika. Naujame teisės akte įtvirtintas reikalavimas gydytojui, į kurį kreipiasi pacientė, suteikti visapusišką informaciją tiek apie tokio sprendimo padarinius, tiek apie galimus metodus, tiek apie nepageidaujamus reiškinius, tiek apie galimybę gauti medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultaciją ir galbūt tą nuomonę pakeisti. Bet jeigu sprendimas yra priimamas, tai yra suteikiama išsami informacija apie metodų privalumus, trūkumus, galimas komplikacijas, procedūros atlikimo subtilybes, poprocedūrinę priežiūrą ir tuomet jau moteris gali pasirinkti metodą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra svarstymų, kad namuose šią procedūrą galima atlikti neteisingai? Moteris gali nukraujuoti? Kas tada būtų atsakingas, kas prižiūrėtų moterį?
– PSO 2020 metais įrašė vaistinius preparatus, skirtus šiai procedūrai, į pagrindinių vaistinių preparatų sąrašą ir pašalino apribojimą, panaikino slenkstį, kad šie vaistiniai preparatai būtinai turi būti išgeriami sveikatos priežiūros specialisto priežiūroje motyvuodama tuo, kad praktika rodo, jog nėra priežasčių galvoti, kad jeigu preparatai bus vartojamai ne priežiūroje, tai jie bus nesaugūs arba sukels komplikacijų.
– Ar šie medikamentai bus lengvai pasiekiami?
– Pacientai turėtų kreiptis į gydytoją, kuriam nustatytos tam tikros pareigos. Toks sprendimas neateitų esant tik pacientės norui. Gydytojas turėtų įvertinti ir pacientės sveikatos būklę, ir ligas, kuriomis ji serga, ir įvairias priežastis, kurios galėtų neigiamai paveikti sveikatos būklę, jeigu būtų paskirtas šis metodas. Taip pat vaistai, kurie gali būti naudojami, turi būti registruoti ir vartojami tik tokia tvarka, kaip yra parašyta vaisto charakteristikų santraukoje. Yra daugybė saugiklių tiek priimant sprendimą, kad šio metodo vartojimas yra saugus būtent tai konkrečiai pacientei pagal jos sveikatos būklę, tiek yra taisyklės, kaip tą vaistą vartoti. Taip pat mūsų teisės akte yra nustatyta, kad po procedūros praėjus dviem savaitėms pacientė turi atvykti į gydytojo konsultaciją, kad būtų įvertinta jos sveikatos būklė po procedūros.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hipertenzijos gydymo priemonių arsenale – sudėtingiausiems atvejams skirta šiuolaikiška procedūra2
Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad arterine hipertenzija serga net 40 proc. nuo 35 iki 70 metų amžiaus žmonių. Lietuvoje ši liga paliečia vieną iš keturių suaugusiųjų, tačiau didesnė dalis gyventojų net nežino, kad jų k...
-
SAM: ruošiamasi įkurti dar septynias GMP pastotes
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų prieinamumą, didinamas GMP pastočių skaičius. Skelbiama, 7 naujas pastotes ruošiamasi įkurti Baisogaloje, Užventyje, Kelmės rajone, Sedoje, Ska...
-
Vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą vėlavo, pacientai jų laukė ilgiau
Dauguma sprendimų dėl vaistų įrašymo į kompensuojamųjų sąrašą vėlavo, todėl pacientai jų laukė ilgiau, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. ...
-
COVID-19 statistika: 1280 naujų atvejų, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatyta 1280 naujų COVID-19 atvejų, mirčių išvengta, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Augant sergančiųjų COVID-19 skaičiui, I. Šimonytė ramina – ribojimai nėra svarstomi1
Nepaisant augančio sergamumo COVID-19, nėra planuojama įvesti ribojimų nacionaliniu mastu, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, dėl sergančiųjų koronavirusu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis nėra padidėjusi rizika sveikatos sistemai. ...
-
Paslaptingasis žudikas mieste: žmonėms vystosi širdies ir kraujagyslių ligos14
Kas trečias vilnietis patiria gatvės triukšmo sukeliamą žalą. Kartais žmogus to triukšmo net nebejaučia, bet žala – vis tiek yra. Triukšmo norma viršijama ne tik dieną, bet ir naktį. Įdomu tai, kad labai triuk&scaro...
-
Kodėl siaučiančią COVID-19 atmainą medikai vadina „slapuke“?22
Dabar vyraujanti COVID-19 atmaina vadinama „slapuke“. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Natalija Šertvytiene. ...
-
SAM: gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų, medikai – didesnius atlyginimus
Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo kitų metų sausio 1 dienos didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) padidino asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. ...
-
Koronaviruso statistika: 1315 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota2
Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 1315 žmonių, iš jų 324 susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
COVID-19 statistika: 2173 nauji atvejai, mirčių išvengta
Praėjusią parą nustatyti 2173 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...