„Miego sutrikimų atsiradimui įtakos turi ne tik amžius, triukšmas, šviesa, laiko juostos pokyčiai, tačiau ir klaidingi mūsų įpročiai. Tai – didelis kofeino vartojimas ir fizinis aktyvumas, ypač vakare, įsiaudrinimas prieš miegą, persimiegojimas ar persivalgymas. Miego problemos gali kamuoti ir dėl netinkamo tam tikrų vaistų vartojimo laiko, žinių klausymo veiksmo/siaubo filmų žiūrėjimo vakarais, naudojimosi telefonais, kompiuteriais ar kitais, mėlyną šviesą spinduliuojančiais prietaisais prieš miegą“, – sakė G. Šimkė.

Vaistininkė pridūrė, kad miego sutrikimai taip pat gali kamuoti tuos, kurie yra persirgę COVID-19, patiria stresą ir nerimą, jaudindamiesi dėl darbo, pajamų, sveikatos ar kitų dalykų.

Įvairiausi skundai

Anot G. Šimkės, į vaistinę pagalbos ieškoti atėję pacientai turi pačių įvairiausių nusiskundimų, susijusių su prasta miego kokybe.

„Vieni skundžiasi negalintys užmigti valandą, dvi, o kartais – ir iki ryto. Kiti išmiega visą naktį, tačiau nuolatos prabunda, miega negiliai ir ryte atsikelia nepailsėję. Yra ir tokių, kurie vakare užmiega, bet kiekvieną naktį prabunda vidurnaktį ir nebegali užmigti arba skundžiasi nemiga, besitęsiančia net kelias paras iš eilės. Tenka konsultuoti ir tuos pacientus, kurie kiekvieną naktį sapnuoja košmarus, dėl to rytais prabunda tarsi išsunkti arba patiria miego paralyžių“, – pasakojo vaistininkė.

G. Šimkė sakė, kad konsultuodama pacientus pirmiausia prašo jų įvardyti, kokia priežastis gali turėti įtakos miego kokybei ir rekomenduoja pasistengti ją pašalinti ar pakoreguoti įpročius.

„Paciento, kamuojamo nemigos, paprašiau trumpai apibūdinti tai, kaip atrodo jo diena. Išgirdau, kad jis dienos metu geria daug kavos ir energetinių gėrimų, norėdamas atsikratyti kamuojančio mieguistumo, po įtemptos darbo dienos vakarais lankosi sporto klube, o prieš pat miegą vakarieniauja. Pasiūliau pacientui pakoreguoti dienos ritmą – sportuoti ryte prieš darbą, vakarieniauti ne vėliau kaip 3 valandas prieš miegą, rinktis lengvai virškinamą maistą, vakare užsiimti ramia veikla arba rinktis pasivaikščiojimą gryname ore“, – sakė „Camelia“ vaistininkė.

9 patarimai, kaip spręsti miego problemas

Pasak G. Šimkės, norėdami pagerinti miego kokybę, turėtumėte vadovautis šiais patarimais:

1. Daugiau laiko praleiskite gryname ore, o fiziškai aktyvūs stenkitės būti pirmoje dienos pusėje.

2. Bent valandą iki miego nesinaudokite elektronikos prietaisais ir telefonais.

„Svarbu, kad patalpoje, kurioje bandote užmigti būtų tylu ir tamsu. Tamsa yra būtina melatonino – organizme gaminamo endogeninio hormono, dar vadinamo nakties arba tamsos hormonu – išsiskyrimui“, – sako vaistininkė.

3. Rinkitės lengvai virškinamą vakarienę. Taip pat svarbu neiti į lovą alkanam – tuščias skrandis gali trukdyti užmigti.

4. Venkite stresinių situacijų, o patyrę neigiamas emocijas pasistenkite atsipalaiduoti.

5. Atsisakykite žalingų įpročių: meskite rūkyti ir nevartokite alkoholio. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp rūkymo, alkoholio ir sunkumų užmigti, prabudimų naktį bei trumpėjančios gilaus miego stadijos.

6. Negerkite vėlai vakare kraujagysles plečiančių vaistų. Jie suaktyvina kraujotaką, todėl gali būti sunku užmigti. Problemą išspręsite, jeigu pakoreguosite vaistų vartojimo laiką.

7. Išmėginkite aromaterapiją, pavyzdžiui, levandų eterinį aliejų.

„Aliejų galima garinti įlašinus jo į difuzorių, į vandenį, kai gulite vonioje ar ant pagalvės. Jis padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti“, – pataria vaistininkė.

8. Stenkitės kasdien atsigulti ir atsikelti tuo pačiu metu. Kūnui prisitaikius prie miego ir kėlimosi grafiko, bus lengviau užmigti ir pabusti kiekvieną dieną panašiu metu.

Miego sutrikimai kelia riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei padidina psichikos sutrikimų išsivystymo tikimybę.

9. Praktikuokite meditaciją, jogą, kvėpavimo pratimus. Meditacija gali padėti padidinti melatonino kiekį, joga bei tinkami kvėpavimo pratimai atpalaiduoja kūną ir sumažina susikaupusią įtampa.

10. Jeigu pakoregavę gyvenimo būdą miego problemų neišspręsite, vertėtų išbandyti maisto papildus, kurie gali padėti.

„Maisto papildų spektras itin platus – vaistažolių arbatos, milteliai, purškalai, tabletės ir kapsulės, todėl kiekvienas gali pasirinkti tinkamiausią preparato formą. Augalinės kilmės papildų bei vaistažolių arbatų sudėtys gana panašios, jose dominuoja valerijonas, sukatžolė, melisa, apyniai ir rausvažiedė pasiflora. Tai – augalinės žaliavos, pasižyminčios raminančiu, atpalaiduojančiu ir nervų sistemą veikiančiu poveikiu. Vaistinėse galima įsigyti ir nereceptinių preparatų su melatoninu – klinikiniais tyrimais įrodyta, kad jis padeda, kai kamuoja nemiga ir gerina miego kokybę“, – aiškino G. Šimkė.

Pavienės ir ilgalaikės problemos

Kai prasto miego problemos yra pavienės, tačiau trūksta žvalumo, dieną reikėtų išsimaudyti po vėsia dušo srove, praleisti daugiau laiko gryname ore, sportuoti ir gerti daug skysčių.

„Jeigu žvalumo trūksta kasdien, pakoregavę dienos ritmą į racioną galite įtraukti maisto papildus su tonizuojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, kofermentu Q10, taurinu, kofeinu, ženšeniu ar guarana. Tačiau pacientai, turintys problemų su aukštu kraujospūdžiu, tonizuojančius preparatus vartoti turėtų labai atsargiai“, – įspėjo G. Šimkė.

Kai miego sutrikimai kamuoja nuolatos, atsiranda be galimos priežasties, nepraeina pakeitus įpročius ar vartojant papildus ir trukdo kasdieniam gyvenimui – rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti vaistus.

„Miego sutrikimai kelia riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei padidina psichikos sutrikimų išsivystymo tikimybę. Be to, manoma, kad mažas miego laikas yra nutukimą lemiantis rizikos faktorius, todėl patirdami ilgalaikius miego sutrikimus nedelskite ir kreipkitės pagalbos“, – pridūrė „Camelia“ vaistininkė.