Pigios plaukų transplantacijos Turkijoje vėliau atsieina daug brangiau: patiria rimtų pažeidimų

Reportaže plačiau apie tai papasakojo gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

– Dažniausiai vyrai susivilioja pigiomis plaukų transplantacijomis. Kas paskui būna, su kokiomis problemomis atvažiuoja pacientai?

– Problema yra ta, kad žmonės nuvažiuoja vienkartinei paslaugai. Nėra užtikrinama jokia tolimesnė priežiūra. Pacientai dažnai net nesupranta, jiems nėra paaiškinta, dėl ko jie neteko tų plaukų. Plaukų transplantacija nėra viską išsprendžianti procedūra. Net ir po procedūros visą likusį gyvenimą yra reikalinga vartoti tam tikrus medikamentus, kad palaikytume esamus plaukus, kad jie toliau neretėtų. Dažnai sulaukiu grįžusių pacientų su infekcinėmis komplikacijomis, su negražiu randėjimo procesu, su nepakankamai prigijusiais plaukais. Kartais persodinti plaukai atrodo labai dirbtinai, kaip pas lėlę, turime pacientų, kurie bijo rodyti savo plaukus.

– Ar važiuoja ir moterys darytis šios procedūros?

– Važiuoja ir moterys. Tarp moterų labiau populiaresnė antakių transplantacija. Moterų yra šiek tiek kitokia specifika, moterims ne tiek aktuali ši procedūra. Gyvenimo eigoje pusė moterų patiria mažėjantį plaukų tankį, kai tuo tarpu 90 proc. vyrų susiduria su tuo.

– Ar vyrai ir moterys, kurie važiuoja darytis transplantacijų, galėjo ateiti pas jus anksčiau? Galbūt yra kažkoks gydymas?

– Žinoma, kad taip. Viena iš dermatovenerologijos subspecializacijų yra trichologija. Tai yra mokslas apie plaukus. Mes dirbame su plaukų ligų diagnostika ir gydymu. Transplantacija turėtų būti paskutinis etapas, kai išbandytas medikamentinis gydymas, taip pat įvairios injekcijos į galvos odą. Tik tada, kai šiomis priemonėmis negalime užtikrinti ligos stabilizavimo ar plaukų atkūrimo, tada mes pradedame kalbėti apie plaukų transplantaciją. Iš dešimties vyrų, kurie ateina su noru darytis transplantaciją, po konsultacijos lieka tik kokie du tinkami kandidatai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Nuo ko tai priklauso?

– Svarbu įvertinti donorinę zoną, iš kurios imami plaukai. Dažnu atveju, ypač lietuvių populiacijoje plaukai būna per silpni, ploni ir tai neleistų užtikrinti gero kosmetinio rezultato. O kitas aspektas, kad nebūna dar išbandytas joks gydymas, kuris tikrai gali padėti susigrąžinti daugelį prarastų plaukų.

– Dažnai moterys skundžiasi, kad po žindymo slenka plaukai. Ką pirmiausiai reikia daryti? Ar bėgti į vaistinę papildų, ampulių, serumų ar eiti tiesiai pas jus?

– Dažnai įvairios stresinės situacijos, žindymas, operacijos, ligos sukelia telogeninį plaukų slinkimą, tai yra stresinių hormonų sukeltas gausus ir ūmus plaukų slinkimas. Dažnai moterims būna išsivysčiusi mažakraujystė dėl geležies trūkumo, dėl gausių ir nereguliarių mėnesinių. Gera žinia, kad šie plaukai dažniausiai yra linkę ataugti, jeigu nėra kitų veiksnių, kurie trukdo šiam procesui. Suprantu, kad gali apimti didžiulė panika, kai ima slinkti plaukai. Visgi per pirmą mėnesį esant ūmiam slinkimui, nereikėtų pulti į paniką ir bėgti pas gydytoją. Iš pradžių bent porą mėnesių turėtume pastebėti savo plaukus. Deja, dažnai vaistinėse siūlomos priemonės yra per brangios, lyginant su tuo, kokį efektą duoda. Siūlau žiūrėti į šias priemones taip pat, kaip žiūrime į kremus veidui. Mes iš jo nesitikime daug, mes tik tikimės, kad veido oda bus šiek tiek padrėkinta ir švelnesnė. Taip pat ir kosmetinės priemonės plaukams neturi jokio gydomojo efekto. Lygiai taip pat ir maisto papildai neturi jokio įrodyto poveikio, kad gydo plaukus ar mažina jų slinkimą. Iš maisto papildų mes galime tikėtis tik tiek, kad plaukai augs greičiau. Žinoma, tai yra naudinga, ypač, kai šalia skiriamas gydymas šalia.