Problemos dėl per lėtai mažėjančių eilių pas medikus trečiadienį aptartos Seimo  Sveikatos reikalų komitete.

„Dėl mūsų biurokratinių sprendimų ir nemažėja tos eilės (...) Yra pertekliniai reikalavimai, dėl kurių išauga konsultacijų skaičius“, – sakė Seimo komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

„Gydytojų turime daugiau, konsultacijų išauginome iki begalybės, eilės praktiškai stovi vietoje“, – piktinosi jis.

A. Matulas kėlė ir pacientų atsakomybės klausimą, kai šie užsiregistravę vizito pas gydytoją neatvyksta.

„Pamenat, kiek metų mes jau įvedėme tą reikalavimą, kad turi pranešti. Nepraneša – kažkaip ieškokime išeities, gal duokime žinią žmonėms ar visa kita. Gal elektroninę sistemą tvarkykime, kad prisiregistravai vieną kartą, antrą kartą jau neužsiregistruosi antrą kartą“, – sakė jis.

Seimo narys Linas Slušnys ragino šią problemą spręsti savivaldos lygiu.

„Gal galime leisti savivaldai sudaryti sąlygas tai įgyvendint, jie tegul, nebūtinai ministerija. Pakeisti teisės aktus, kad savivalda turėtų kokių nors svertų, jeigu jie (pacientai – BNS) neatėjo, kad baudas susimokėtų už neatvykimą ar dar kas nors, ir labai greitai išsispręstų“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot sveikatos viceministro Edgaro Diržiaus, mokestis ar bauda neatvykus į vizitą – kraštutinis variantas.

„Tas priminimas dieną prieš (vizitą – BNS) paskatina dalį žmonių pasižiūrėti, kad jie susiderino kelis įvykius ir negali dalyvauti kitą dieną. Kol kas mes tikimės daugiau iš minkštųjų priemonių, tačiau, žinoma, baudos variantas visą laiką sklando mūsų galvose kaip vienas iš tų variantų, kurį galima taikyti“, – sakė viceministras.

Lietuvos privačių sveikatos įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pritarė, jog iš karto bausmių įvesti nereikėtų, tačiau pacientai turėtų būti sudrausminti.

„Žinutės su prierašu, kad jeigu nepatvirtinate savo atvykimo, jūsų registracija gali būti panaikinama. (...) Gauni tą žinutę dieną prieš arba tą pačią dieną ryte, tokiu atveju drausmė yra visai kitokia, ir jeigu ta sistema nesuveikia, įvesti depozito arba tam tikro apsilankymo mokestį. Tai aišku nepopuliaru, bet kitu atveju nukenčia pacientai, kurie negauna paslaugų“, – teigė L. Paškevičius.

Tuo metu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovė Neringa Čekienė tvirtino, kad problemos sprendimas neturėtų būti permetamas pacientams.

„Žmonės registruojasi prieš pusę metų iki tam tikro vizito, registruojasi keliose gydymo įtaigose, po to dažnu atveju negauna pranešimo, kad patvirtinkite, ar atvyksite, o jeigu norit patys pranešti, prisiskambinti yra neįmanoma. Tokiais atvejais, kai valstybė pati neinvestuoja ir po to kalba apie baudas bei pacientų baudimą, kurie yra silpnesnioji pusė, tai yra mažų mažiausia žema“, – kalbėjo N. Čekienė.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovės Redos Radikės, situaciją pagerintų ne tik pacientų atsakomybės didinimas, specialistų pritraukimas į regionus ar darbo užmokesčio didinimas, bet ir „e-popierizmo“ sumažinimas.

„Ar norime didinti gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų kiekį, ar norime didinti elektroninių biurokratų kiekį? Nes tikrai 50–70 proc. mūsų laiko užima e-popierizmas, ir tai pataisyti būtų sunku, bet labai prašyčiau peržiūrėti statistinius poreikius“, – akcentavo specialistė.

Verslininkas Dainius Dundulis minėjo, jog dažnai neefktyvumas aptarnaujant pacientus gali kilti dėl prasto darbo organizavimo.

„Jeigu konsultacijų yra gerokai daugiau negu to darbuotojo laiko, faktas, kad trūksta darbuotojų. Bet gali atsitikti ir taip, kad iš tikrųjų darbuotojų užtektinai yra, o problema yra darbo efektyvumas arba darbo organizavimo sutvarkymas“, – sakė jis.

D. Dundulis taip pat atkreipė dėmesį į dirbtinai kuriamas pacientų eiles, kai privačiose įstaigose negavus kompensuojamų vaistų recepto ar nemokamo siuntimo pas specialistą, žmonės registruojasi antrai tokiai konsultacijai valstybinėje ligoninėje.

Šeimos gydytoju įvairiose įstaigose dirbantis Vytautas Kasiulevičius apgailestavo, jog ne visi medikai turi teisę rašyti siuntimus ir kompensuojamus receptus.

„Susiduriame su problema, kad pacientai, kurie keliauja iš specializuotas privačios grandies (sveikatos priežiūros įstaigos – BNS), neturinčių sutarčių su ligonių kasa, mes išrašome vaistus, po to turime kartoti tuos išrašymus ir siuntimus vėliau rašyti taip pat, pasidaro dėl to didelės eilės“, – teigė gydytojas.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė taip pat ragino įvertinti, kokia tikroji „kuriama antrinių konsultacijų vertė pacientui“.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, daugiau negu dvi savaites vizito pas šeimos gydytoją vidutiniškai laukia apie 13 proc. gyventojų, pas gydytojus specialistus du trečdaliai žmonių patenka per 30 dienų.

„Jeigu žiūrime į išankstinius pacientų registracijos sistemos duomenis (...) matome, kad keturi iš penkių pacientų patenka pas gydytojus specialistus per trumpiau negu 30 dienų, kas turbūt ir yra vienas iš pagrindinių siekių. Ir natūralu, kad tas skaičius pacientų, patenkančių per šitą laiką, palaipsniui yra gerėjantis“, – trečiadienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovės N. Čekienės teigimu, minėta statistika neatspindi tikrosios situacijos.

„Yra popierinės eilės, eilės iki eilės kada bus atidaryta IPR sistema ir tada jau pagal eilę bus užregistruota, šito nesimato ir tai iš tiesų atskleistų visai kitą situaciją“, – sakė ji.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas kitą savaitę planuoja priimti sprendimą, kaip reikėtų trumpinti patekimo pas gydytojus laiką.