- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės.
Kaip pranešime rašo Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą.
„Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su didžiuliu paslaugų poreikiu, eilėmis, kurioms mažinti taikoma ne viena priemonė – tarp jų ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Gydymo įstaigoms duotas pažadas vykdomas, jos sulauks papildomo apmokėjimo už paslaugas, o tai gera žinia ir pacientams, kuriems bus atverta daugiau konsultacijų laikų“, – teigia A. Dulkys.
Po pirmojo šių metų pusmečio ligonių kasos jau apmokėjo beveik 42 mln. eurų už visas per šį laikotarpį gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines gydytojų specialistų konsultacijas, skubiosios medicinos pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, stebėjimo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas.
Visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos ir slaugos paslaugas gydymo įstaigoms planuojama apmokėti metams pasibaigus, kai bus tiksliai žinomas jų skaičius.
Didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis.
„Augantis dienos ir ambulatorinių paslaugų gydymo įstaigose skaičius, kai net viršijamos sutartys, įrodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis. Tokiu būdu ne tik mažiau sutrikdoma paciento kasdienė veikla, bet ir efektyviau naudojami įstaigos finansiniai ir žmogiškieji resursai. Matyti, kad įstaigos sėkmingai keičiasi, persiorientuoja į kitas paslaugų teikimo formas, tačiau manome, kad galimybių stacionarines paslaugas keisti dienos paslaugomis vis dar yra ir gydymo įstaigos jas išnaudos“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.
Atsižvelgiant į tai, kad pandeminiu laikotarpiu susiformavo eilės ir tam tikroms stacionarinėms paslaugoms, svarstoma galimybė pasibaigus 2023 metams apmokėti dalį viršsutartinių stacionarinių paslaugų, taip kompensuojant su šių paslaugų teikimu susijusias papildomas sąnaudas. Apmokama būtų tik toms gydymo įstaigoms, kurios įvykdytų sutartinius įsipareigojimus dėl ambulatorinių ir dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugų teikimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spaudimas, kurio kai kurie neatlaiko: mūsų visuomenėje medikas negali daryti klaidų65
Medikų bendruomenė pasakoja, kad nuolat susiduria su dideliais darbo krūviais, didžiule įtampa ir konkurencija. Gydytojai patiria spaudimą iš darbdavių, už darbą negauna oraus atlyginimo ir nuolat gyvena nežinomybėje, praneša LNK. ...
-
COVID-19 įsitvirtina Lietuvoje: per parą – 1141 naujas atvejis, keturios mirtys4
Praėjusią parą nustatytas 1141 naujas COVID-19 atvejis, mirė keturi žmonės, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?
Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena...
-
Ministerija skleidžia šydą: apie rugsėjį nusižudžiusią medikę sužinota tik prieš porą savaičių
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad apie Šiaulių ligoninės slaugytojos savižudybę sužinojo tik prieš porą savaičių – nors nelaimė įvyko dar rugsėjį. Pasak ministerijos, informacija apie tai gauta ne iš gydymo...
-
Kovojantys su reta liga: pardavę butą ir automobilį neįstengtume nupirkti vaistų mėnesiui3
Antrus metus iš eilės į piketą prie Seimo susirinko reta genetine liga – cistine fibroze – sergančiųjų artimieji. Plačiau – LNK reportaže. ...
-
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – išskirtiniai LOR ligų atvejai1
Bene vienintelis pasaulyje itin retos ligos atvejis – ryklės gleivinės melanoma – buvo nustatytas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Gydytojų otorinolaringologų profesionalumas padėjo laiku pastebėti ligą, o šis atvejis vėliau p...
-
Kalba apie sistemines problemas: kai kurios medikų savižudybės – slepiamos18
Trečiadienio rytą pasiekus žiniai, kad nusižudė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas M. P., medikų atstovai pabrėžia, kad tai – sisteminė problema. Pasak jų, medikai susiduria su pernelyg dideliais krūviais, už darbą ...
-
Kaune duris atvers „Žmogaus biologinių išteklių centras“4
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) kuriamas „Žmogaus biologinių išteklių centras“. Apie vadinamąjį biobanką, jo svarbą ir tikslus pasakoja prof. Dalia Pangonytė. ...
-
Lietuvoje per metus nustatoma apie 2,8 tūkst. prostatos vėžio atvejų: reikalingi nauji gydymo būdai
Lietuvoje per metus nustatoma apie 2,8 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Daugumą jų – 95 proc. – yra diagnozuojami vykdant prevencinę programą. Visgi, dėl radikalaus gydymo vyrai patiria daug pašalinių reiškinių, kuri...
-
Kritimų ir traumų prevencijos programa Kauno rajono senjorų fizinio pajėgumo stiprinimui1
Pastaraisiais dešimtmečiais pagyvenusių žmonių dalis ES ir pasaulyje labai išaugo. Pasaulyje apie 30 proc. atskirai gyvenančių 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių nukrenta bent kartą per metus, o vienas iš dešimties kritim...