Dvi Lietuvos sporto ir verslo padangėje puikiai pažįstamos moterys dalijasi mintimis apie moters grožį ir jo suvokimą šiandienos kultūroje, patarimais, kaip kuo ilgiau išlikti jaunatviškoms ir sveikoms.

Gajūs stereoptipai

Olimpietė bėgikė, Lietuvos rekordininkė Eglė Balčiūnaitė sako, kad šiandien moters grožis jai mažai ką bendro turi su išvaizda.

„Kaip profesionali sportininkė užduodavau sau daug klausimų ir turėjau daug vidinių kovų su savimi, stengdamasi suprasti savo moteriškąją pusę. Šiandien drąsiai galiu teigti, kad buvimas profesionalia sportininke man padėjo suprasti, kad tikrasis moteriškas grožis yra sveikame kūne, ramiame prote ir pozityviose mintyse. Tikslingas fizinis judėjimas ir sąmoningas požiūris į savo kūną ne tik padeda atsiskleisti išoriniam grožiui, bet ir ugdo vidinę stiprybę, kuria, nori to ar nenori, spinduliuoji“, – dalijasi profesionali sportininkė.

Jai pritaria ir „Wow sveikatos klubo“ įkūrėja, sveikos gyvensenos propaguotoja Rūta Macikė, pasak kurios, šiandien vis dar susiduriame su stereotipu, kad moters vertė priklauso nuo jos išvaizdos ar svorio.

„Vietoj to, kad moteris dėmesį skirtų savo išsilavinimui, investuototų į mokslus ir sveikatinimąsi, darosi nereikalingas procedūras, o patvirtinimo dėl savivertės ieško išorėje. Kasdienis lipimas ant svarstyklių rodo nesveiką santykį su savo kūnu, nes, visų pirma, reikia sekti savo savijautą, pojūčius, žiūrėti, ar turiu energijos veikti, koks mano raumenų tonusas, matuotis riebalų kiekį, o ne bendrą kūno svorį ant svarstyklių. Gali būti, kad turėsi normalų bendrą kūno svorį, bet neturėsi pakankamai raumeninės masės, nes juk riebalai sveria mažiau nei raumenys“, – dėmesį atkreipia R. Macikė.

Užkrečiančiai: Vilniuje, Vingio parke, surengta grožio treniruotė sulaukė didelio moterų susidomėjimo. / „WOW sveikatos klubo“ nuotr.

Auginti vaikus – ne lygis?

Kalbėdama apie moteriškumo stereotipus E. Balčiūnaitė sako pati susidūrusi su ne vienu.

„Savo sportinės karjeros metais ne kartą esu sulaukusi skaudžių replikų – jei varžybose man nepasisekdavo ar patirdavau traumą, dažniausias „patarimas“ būdavo „geriau eik vaikų gimdyt, o ne sportuot, vis tiek nieko nepasieksi“. Tokių minčių girdžiu ir šiandien, todėl labai norėčiau, kad visi suprastume: kiekviena gyvename savo gyvenimą ir turime rinktis tai, kas svarbiausia mums pačioms. Labai gerbiu moteris, kurios sąmoningai pasirenka šeimą, visiškai atsiduoda jai ir namams, tačiau kitoms šis modelis gal ir visiškai netinka“, – patirtimi dalijasi olimpietė.

E. Balčiūnaitė pamini ir senėjimo klausimą, kuris šiandien itin opus. „Nors natūralų senėjimą moterys stengiasi dangstyti plastinėmis operacijomis ar kitomis procedūromis, man natūralus senėjimas yra gražu. Esu įsitikinusi, kad šiuos pokyčius reikėtų priimti kaip laiko dovaną ir savo energiją geriau investuoti į fizinį judėjimą, tinkamą mitybą, beprotiškai mylint gyvenimą ir pačią save“, – ragina E. Balčiūnaitė.

Kaip galima nerasti laiko sau? Čia ne laikas kaltas, o mūsų neteisingi prioritetai. Dantims išsivalyti ir pabrowsinti telefone laiko turime, o sportui neturime?

Svarbiausia – pradėti domėtis

Pasak R. Macikės, sveikos gyvensenos kelyje ją taip pat lydėjo ne vienas iššūkis.

„Pačioje pradžioje buvo visko – pasportuoji, meti, vėl pradedi sportuoti. Kol nėra įpročio, tai, manau, natūralu, bet kuo daugiau domėjausi, tuo daugiau gyvenau šia tema – atsirado disciplinos, sportą pradėjau planuotis kaip ir kitus įprastus darbus. Su maistu teko praeiti visko – nuo žaliavalgystės iki visavalgystės. Prieš penkiolika metų, kai pradėjau savo sveikatinimosi kelionę, nebuvo daug informacijos, tad teko viską daryti bandymų būdu. Dabar viskas paprasčiau, daug informacijos ir patikimų šaltinių, judėjimų“, – pasakoja Rūta ir akcentuoja, kad norint prisijaukinti sveiką gyvenseną svarbu pradėti domėtis šia tema.

Pasak Rūtos, 30–40 metų yra labai svarbus tarpsnis, kai dar galime išsiugdyti sveikus įpročius likusiam gyvenimui.

„Tiesa paprasta – nuo 40 metų, jei nieko nedarome, pradeda retėti mūsų kaulai, silpnėti raumenys, prasideda staigus amžėjimas, negana to, norint ilgiau būti jaunam, neužtenka pradėti sportuoti nuo naujų metų. Tyrimai rodo, kad sporto įtaka ilgaamžiškumui pasireiškia po dešimties nuolatinio sportavimo metų, todėl svarbu pradėti kuo anksčiau“, – pabrėžia R. Macikė.

„WOW sveikatos klubo“ nuotr.

Moterų sportas – kitoks

Olimpietė E. Balčiūnaitė, šiandien treniruojanti ne vieną merginą, sako, kad pasitaiko ir nuogąstavimų, neva brandesnio amžiaus moteriai sportuoti jau per vėlu.

„Taip nėra. Vyresnio amžiaus moterims, kurios prieš tai neturėjo reguliarių sporto treniruočių, pradėti niekada ne vėlu – tam tiesiog reikia individualaus treniruočių plano, tinkančio konkrečios moters kūnui ir galimybėms“, – sako garsi sportininkė.

„Moters kūnas unikalus ir reikalauja kitokio požiūrio į fizinį aktyvumą, lyginant su vyro. Dažna klaida yra bandymas laikytis tų pačių treniruočių, mitybos principų, kurie tinka vyrams. Moterims svarbu suprasti savo kūną, jo poreikius, ribas ir emocinę savijautą. Šiandien moterims vis dar trūksta informacijos apie tai, kaip jų hormoniniai pokyčiai skirtingais ciklo etapais gali paveikti savijautą ar rezultatą fizinio krūvio metu ir kokių veiksmų reikėtų vengti – labai svarbu įsiklausyti į savo kūną, pradėti mažais žingsniais įtraukti sportą į savo dienos rutiną ir esant galimybei kreiptis į specialistus, kurie padėtų rasti tinkamą kelią į jūsų stiprų kūną“, – pataria E. Balčiūnaitė.

Maistas – stebuklas

Paprašytos pasidalyti esminiais sveikos gyvensenos patarimais, kurie padėtų lengviau išsiugdyti reikiamus įpročius, pašnekovės akcentuoja, kad svarbu atrasti tai, kas patinka, ir nesidangstyti laiko stygiumi.

„Kaip galima nerasti laiko sau? Čia ne laikas kaltas, o mūsų neteisingi prioritetai. Dantims išsivalyti ir pabrowsinti telefone laiko turime, o sportui neturime? Pasidarykite savo laiko auditą – kas penkiolika minučių visą dieną rašykite, ką nuveikėte per tas minutes. Nepatikėsite, kiek laiko mes iššvaistome.“

„Bandykite įvairias veiklas, atraskite, kuri patinka jums, o ne draugei, – juk esame skirtingi, todėl mums tinka skirtingi judėjimo būdai. Reikia nepamiršti ir miego – miegoti ne mažiau kaip septynias valandas, gultis ir keltis tuo pat metu“, – vardija Rūta, akcentuodama mitybos svarbą.

„Maistas yra stebuklas: daržovių vaivorykštė lėkštėje kas dieną – tai taip nesudėtinga, bet ji iš esmės pakeičia gyvenimo kokybę: miegą, energijos lygį, mažina uždegiminius procesus organizme. Reikia įsidėmėti keletą sveikų padažų ir daržovės tampa nepakeičiama gyvenimo dalimi. Nutinka ir man, kad nepavyksta per dieną jų suvalgyti tiek, kiek norėčiau. Tada mano organizmas vakare tiesiog jų reikalauja“, – pasakoja „Wow sveikatos klubo“ įkūrėja.

„Iš tiesų nesudėtinga ir neužima daug laiko pasigaminti sveiką vakarienę namie, reikia tik šiek tiek įgūdžių, kurie atsiranda su praktika. Greitos sveikos vakarienės pavyzdys: susipjaustai įvairiausių daržovių, ant jų užpili pirktų garuose virtų lęšių ar pupelių pakuotę, išsiverdi brokolį, žiedinį kopūstą ar šparaginių pupelių (vos trys minutės). Viską sudedi į vieną indą, pili aliejaus su citrina, beri šiek tiek druskos ir pipirų ir galima valgyti. Norisi daugiau – dar greitai su prieskoniais ant keptuvės pakepini kubeliais supjaustytą tofu ar halumi, o jei dar būni iš vakaro pasidariusi burokėlių humuso – išeina karališka vakarienė vos per penkiolika minučių“, – receptu dalijasi R. Macikė.

„WOW sveikatos klubo“ nuotr.

Komplimentai sau – būtini

E. Balčiūnaitė akcentuoja, kad norint pradėti gyventi sveikiau labai svarbu sau įsivardyti tikslą ir susidaryti asmeninį planą – sąmoningas požiūris į save padės rasti balansą kasdienybėje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat reikia įprasti reguliariai atlikti išsamius kraujo tyrimus, kad pamatytume, kas vyksta mūsų viduje.

„Dėl didelio užimtumą galime ignoruoti savo kūno siunčiamus signalus, bet ne fizinius procesus. Kartais per ilgai tempiame ir įvyksta netikėtas lūžis, kuomet nustebiname patys save: juk viskas buvo gerai, kaip čia taip. Tad nelaukime to paskutinio lašo, kai padariniai sukels nepataisomą žalą“, – dėmesį atkreipia sportininkė.

Eglė sako, kad visavertė mityba ne tik padės geriau jaustis fiziškai, bet ir pagerins emocinę savijautą, o reguliariai gurkšnoti vandenį kasdien – privaloma.

„Būtina įsivertini, kiek laiko gali skirti fiziniam judėjimui per savaitę, išbandyti skirtingas treniruotes, o atradus – skirti laiko kokybiškam poilsiui ir negailėti sau komplimentų“, – dalijasi patarimais E. Balčiūnaitė.