„Jeigu gyveni provincijoj, ir darželyje arba mokykloj prasideda spaudimas, kad su vaiku nebesusitvarko, skambini į Raidos centrą, čia užrašo į eilę, o joje laukti reikia pusę metų. Esi tokioj nevilty...“ – teigė K. Radžvilaitė.

Reikiamą priežiūrą gauna nedaugelis

Autistiškiems vaikams būtinas išskirtinis dėmesys. Deja, Lietuvoje tinkamų centrų yra labai mažai, o ir jų funkcionalumas abejotinas.

Tėvus neramina ir tai, jog grįžtama prie senojo apibrėžimo, kad autizmas yra psichinė liga, kurią galima gydyti vaistais.

„Plungėje yra metodinis centras, kuris realiai turėtų specializuotis autizmo srityje. Bet jis taip, kaip buvo sugalvota, neveikia. Ten taip ir liko provincijos specialioji mokykla. Aišku, iš Vilniaus niekas ten nevažiuoja,“ – pasakojo K. Radžvilaitė.

Moteris sako, jog nepakankamas raidos centrų skaičius šalyje nėra vienintelė problema. „Buvo senų seniausiai numatyta, kad raidos centrai turi būti tolygiai išdėstyti visoj Lietuvoj. Ir Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad tai jau padaryta. Tačiau realybė visai kitokia, nes mes vis tiek grūdamės Kaune ir Vilniuje. Todėl tos eilės tokios didelės. Be to, diagnostika – tai tik kelio pradžia, o pagalbos vaikams reikia kasdien. Ir kai mes grįžtam iš Raidos centro, mums reikėtų aiškios schemos, ką gi dabar daryti ir kas bus ta komanda, kuri su vaiku dirbs. O komandos nėra“, – dėstė K. Radžvilaitė.

Netikslus apibrėžimas

K. Radžvilaitė pasakoja, kad konkrečių darbų imamasi tik parodžius asmeninę iniciatyvą ar pagrasinus teisininkais. Be to, tėvus neramina ir tai, jog grįžtama prie senojo apibrėžimo, kad autizmas yra psichinė liga, kurią galima gydyti vaistais.

„Yra išleistas naujas teisinių terminų enciklopedinis žodynas, kuriame autizmas vėlgi pagal senus sovietinius vadovėlius priskirtas prie šizofrenijos, šizoidinių sutrikimų. Apie jokį raidos sutrikimą ten neužsimenama“, – teigė ji.

Tenka padėti kitoms tarnyboms

Valstybei tinkamai nesirūpinant autistukais, papildomas krūvis tenka kitoms slaugymo tarnyboms. Tačiau ir jos nėra pajėgios užtikrinti profesionalios pagalbos.

Jeigu gyveni provincijoj, ir darželyje arba mokykloj prasideda spaudimas, kad su vaiku nebesusitvarko, skambini į Raidos centrą, čia užrašo į eilę, o joje laukti reikia pusę metų.

„Mes turime Šeimos paramos centro komandą, kur dirba psichologai, raidos specialistai. Daug tėvų mums rašo dėl jų teisių pažeidimo, dėl pagalbos vaikam nesuteikimo. Neseniai išsiuntėme laišką sveikatos apsaugos ministrui, kad sutrikusios raidos asmenų programos būtų finansuojamos atskira eilute. Finansuot programas būtina didinti lėšas, nes padėtis yra katastrofiška“, – pasakojo laikinojo atokvėpio tarnybos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova.

Naujas Vaiko raidos centras

Dar 2013 m. tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė po to, kai Žvėryne įgriuvo Vaikų raidos centro stogas, žadėjo, kad iki 2017 metų Vilniuje turėtų atsirasti centras.

Pasak Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėjos ryšiams su visuomene Linos Šriubėnės, baigiami derinti dokumentai ir Santariškių klinikos artimiausi metu skelbs konkursą Vaiko raidos centro projektavimui ir statyboms. Derinimai užtrunka ne vieną dieną, nes tai turi būti daroma atsakingai, taip pat su kitomis institucijomis. „Norėtume paminėti, kad iš SAM pusės nėra jokių kliūčių šio centro startui“, – sako L. Šriubienė.