„Maistas užima labai reikšmingą dalį Lietuvos gyventojų biudžete, todėl natūralu, kad jie apie tai galvoja“, – sakė  banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Prieš 20 metų lietuviai maistui išleisdavo trečdalį savo biudžeto. Dabar – 20 proc. Tačiau skųstis yra pagrindo, nes vakarų europiečių išlaidos maistui kur kas mažesnės.

„ES vidurkis yra apie 15,6 proc. Vokietijoje – 11,7 proc. Tai jeigu mes lyginame šiandienę Lietuvą su 20 proc., visgi, dar yra mums kur tobulėti“, – Lietuvos poziciją Europoje apžvelgė R. Ežerskienė.

Ekspertas teigia – paradoksalu, bet infliacijai slopstant maisto kainos tik dabar ėmė tikrai kirsti per žmonių kišenes. „Atėjome prie taško, kai gyventojai jau pradėjo jausti, kad visgi mėnesio pabaigoje pinigų sąskaitoje lieka vis mažiau, sutaupyti nepavyksta ar netgi tenka naudoti santaupas. Na, ir gyventojai pradėjo atidžiau žvelgti į prekių ir paslaugų kainas“, – apibendrino situaciją Investuotojų forumo vyriausiasis ekonomistas ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.

Vasario maisto kainos statistikoje gali atrodyti panašiai kaip ir sausio, praėjusį mėnesį kainos kilo apie 1 proc., dar 3 proc. pabrango kavinių ir restoranų maistas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kai sako „maistas“, jie kartais turi omenyje ne tik tą maistą, kurį perka „Maximoje“, bet ir dienos pietus kavinėje. Žinoma, lengvatų atsisakymas nulemia tai, kad kainos kavinėje yra aukštesnės“, – teigė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Daugiausia nerimo apklausoje gyventojai išreiškė dėl mėsos ir žuvies kainų (67 proc.). Šiek tiek mažiau (47 proc.) nerimo kelia šviežių daržovių ir vaisių, pieno produktų (45 proc.) kainos. Nebe produktų kokybė, o įperkamumas dabar žmonių prioritetas.

„Pavyzdžiui, duoną aš perku senesnę, todėl, kad seniau sakydavo: šviežią duoną valgyti nesveika. Tik aš dabar negerai pasakiau, nes viešas pareiškimas padarys taip, kad pabrangs ta sena duona“, – juokėsi parduotuvėje žurnalistų pakalbinta moteris.

Pavyzdžiui, duoną aš perku senesnę, todėl, kad seniau sakydavo: šviežią duoną valgyti nesveika. Tik aš dabar negerai pasakiau, nes viešas pareiškimas padarys taip, kad pabrangs ta sena duona.

„Matosi. Sviestas buvo 1,39 euro, o dabar pigiausias 1,59 euro turbūt“, – lygino kainas kita moteris.

„Ir sviestas, ir viskas pabrango. Ateini ir kiekvienąkart vis nauja kaina“, – tikino ir kita pirkėja.

Kiek maistui išleidžia, labiau susirūpinę ne pensininkai, o jaunesni – 18–29 metų ir 30–39 metų žmonės, ypač gyvenantys bent trijų asmenų šeimoje.

„Dauguma pasiėmė kreditus su kintančiomis palūkanomis, jie pradėjo spausti, ir išeina taip, kad jie taip pat turi pajamų problemų“, – aiškino ekonomistas.

Maisto kainos dar gali pakankinti lietuvius. Neaiški situacija dėl karo Ukrainoje, Artimųjų Rytų, o dar gamtos išdaigos, kurių nenuspėsi.

„Maisto kainoms įtaką daro ne tik politikai ir pan., bet ir gamta. Dažnai, priklausomai nuo derliaus, pavyzdžiui, grikių kaina, būna, penkis kartus skiriasi vienais metais nuo kitų“, – pavyzdį pateikė V. Tamkvaitis.

Piktintis verčia ir elektros kainos. Sausį elektros sąskaitos turėjo išaugti, nes didėjo valstybės reguliuojamos kainos dalis, tad pabrango ir kilovatvalandės kaina.

„Man šį mėnesį labai brangiai išėjo elektra, na, už tą praeitą mėnesį. Kiek? 450 eurų“, – sumokėtą įspūdingą sumą už elektrą įvardijo pakalbintas gyventojas.

„Augant vėjo generacijai, netgi ir saulės generacijai atsiradus, mes matome nuolat mažėjančias kainas“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros laikinoji vadovė Agnė Bogočiūtė ir tikino, kad elektros kainos krinta.

Trečioje vietoje lietuviai reiškė nerimą dėl kuro kainų. Pabrango ne tik dyzelinas, bet ir benzinas, kurio akcizas nuo sausio mėnesio nedidėjo.

„Mes turime tokį reikalą, kad kuras kažkiek brangtelėjo, bet atkreipkite dėmesį, kad dyzelinas brangtelėjo, bet ne katastrofiškai“, – situacijos taip neigiamai nevertino ekonomistas A. Bartkus.

Vis dėlto Lietuva pigiausiais degalais pasigirti nebegali. Per savaitę dyzelinas mūsų šalyje pabrango 1,4 proc. ir jau aplenkė Estiją. Panašiai brango ir benzinas.