– Aš manau, kad pagrindinė priežastis yra finansinis raštingumas, kurio mums tikrai trūksta. Ir trūksta nuo pat mažų dienų. Mes net mokykloje nesusiduriame su finansais, pinigų valdymu. Vėliau, jeigu žmogus pasirenka ne ekonominius mokslus, o kažkokius kitus, žmogus gali ateiti į savo suaugusį gyvenimą be žinių apie pinigus. Ir tai yra pagrindinė priežastis.

– Bet kaip tada paaiškinti tai, kad į sukčių pinklės papuola ne tik senjorai, kurie gyvena iš pensijos, bet patenka ir tokie žmonės, kurie praranda dešimtis tūkstančių, kartai šimtus tūkstančių esą įsivaizduodami, kad jie kažkokioj biržoj perka kažkokius vertybinius popierius. Jeigu jau žmogus turi 100 tūkst., tikriausiai kažkokį suvokimą jis apie pinigus tikrai turėtų turėti.

– Aš manau, kad yra labai daug gerų žmonių, specialistų, kurie turi suvokimą apie skirtingas sritis – energetiką, mediciną, dar kažką. Apie pinigus jie neturi, bet iš savo srities jie uždirba labai daug pinigų ir susidūrę vėlgi su tais pačiais finansais jie kartais papuola pas sukčius. O sukčiai, kaip žinia, tikriausiai yra geresni pardavėjai negu tie oficialūs pardavėjai, su kuriais galite susidurti  normaliose finansų įstaigose, kaip bankas, gyvybės draudimas.

– Bet šiaip Lietuvos banko puslapyje tarsi ir yra išvardintos visos Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos, turinčios teisę tą daryti. Jeigu ten planuoja investuoti kad ir 10 tūkst. eurų, tikriausiai sveika būtų pasižiūrėti, ar ta įmonė turi teisę veikti Lietuvoje. Jūs, kaip ekonomistas, gal dar kažką galėtumėte pasakyti? Kaip tam tautiečiui suprasti, kad jis turi reikalą su rimta įmone, o ne su kokiais nors sukčiais?

– Visų pirma, pirmas kontrolinis klausimas, pagal kokią jūs licenciją veikiate, kas jus prižiūri ir kas išdavė teisę jums mane kalbinti. Man pačiam teko gauti skambučių, kur rusų kalba klausia, ar jūs investuojate, kodėl jūs investuojate. Aš užduodu kontrolinį klausimą, kodėl jūs kalbate su manim rusų kalba, nors siekiate Lietuvoje platinti savo produktą. Ir tada skambutis labai greitai nutrūksta. Man teko susidurti su sukčiais, bet, sakau, reikia tuos kontrolinius klausimus užduoti – kas prižiūri, kokia licencija, kur yra licencijuota. Ir tada internete pasitikrinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai galbūt, kaip jūs sakote, pats pirmas signalas, kad kažkas yra negerai, yra ne valstybinė, ne lietuvių kalba?

–  Jeigu jus kalbina ne lietuvių kalba, tai jau yra didžiulė problema ir reiškia, kad kažką jau bandoma iš jūsų išvilioti. Jeigu kalba lietuvių kalba, tada reikėtų tikrinti Lietuvos banke, ar ta įstaiga turi licenciją. Nes jeigu lietuvių kalba kalba, akivaizdu, kad tai yra lietuvių atstovas, kuris turėtų būti registruotas Lietuvos banke.

–  Na, dabar valdžia džiūgauja sukūrusi investicinę sąskaitą. Tarsi  bandys su ta investicine sąskaita išjudinti lietuvių milijardus, esančius bankuose. Bet kai mes girdim tokias istorijas, kad žmonės praranda šimtus tūkstančių, tikriausiai būtų naivu tikėtis, kad tie patys sukčiai į savo kalbas ir viliones neįtrauks tokio derinio kaip investicinė sąskaita. Tad ar su ta investicine sąskaita valdžia dar labiau nestumia tų žmonių į sukčių pinkles?

– Aš nemanau, kad siunčia, bet tai neišsprendžia problemos. Investicinė sąskaita yra profesionalus instrumentas apskaityti mokesčius. Ir tai yra puikus instrumentas, kurio trūko Lietuvoje. Kitas dalykas, investicine saskaita naudosis apie 50 tūkst. žmonių Lietuvoje. Tuo tarpu normaliu instrumentu, gyvybės draudimu, pensijų fondais naudojasi apie 500 tūkst. žmonių ir kas metus ateina papildomai 50 tūkst. žmonių. Investicine sąskaita kai kuriais atvejais sukčiai gali pasinaudoti. Nes jeigu žmogus turės investicinę sąskaitą ir jam skambins ir primygtinai siūlys, jis gali su tuo susivilioti.

– Bet jeigu yra naikinamos lengvatos tiems žmonėms, kurių finansinės raštingumas yra nedidelis, bet jie iki šiol investavo į gyvybės draudimą ar kaupė pensijų fonduose, ką tai rodo? Tai reiškia, kad tokie žmonės iš viso nustos investuoti?

– Aš tikiuosi, kad nenustos investuoti, nes darbas yra jau padarytas pakankamai didelis. Man tiesiog gaila, kad žmonės negali susigrąžinti ne kažkieno mokesčių sumokėtų, bet savo sumokėtų mokesčių dalį, kaip paskatą kaupti, pavyzdžiui, vaikų mokslui, senatvei, draustis nuo nelaimingų atsitikimų. Visam pasauly tos lengvatos egzistuoja. Ar jie nustos? Aš manau, kad ne. Dėl to, kad pajamos žmonių yra padidėjusios ir padidėjusios pajamos lemia, kad žmogus visiškai kitaip dėlioja prioritetus. Saugumas yra prioritetas, draudimas egzistuos ir toliau. Bet, na, žingsnis toks yra žengtas, mokesčių reforma nepavyko. Dabar bandoma tą mokesčių reformą gabaliukais pritempti ir ją įteisinti. Tai labai gaila, kad tai vyksta.