Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma lošimų A ir B kategorijų lošimų automatais, stalo lošimų ir nuotolinių lošimų organizatoriams iš lošėjų statomų sumų atėmus jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą liekančias pajamas apmokestinti 20 proc. tarifu.

Loterijų organizatorius norima apmokestinti 18 proc. mokestiniu tarifu nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.

Po svarstymo joms pritarė 96 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 8 – susilaikė.

Planuojama, kad patvirtinus šiuos tarifus, valstybės biudžeto pajamos padidėtų 13 mln. eurų.

Pirminiame įstatymo projekto variante azartinių lošimų organizatorius siūlyta apmokestinti 18 proc. tarifu, visgi BFK lapkričio viduryje pritarė paties komiteto pasiūlymui tarifą pakelti dar 2 proc. punktais.

Ankstesnis siūlytas tarifas loterijoms siekė 15 proc., tačiau BFK tame pačiame posėdyje pritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo, Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Masiulio ir Jono Pinskaus pasiūlymui tarifą padidinti iki 18 proc.

Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, azartiniai lošimai daro neigiamą poveikį visuomenei, todėl verslas turi didesniais mokesčiais prisidėti prie priklausomybių prevencijos finansavimo. Panašią žalą, tikina parlamentaras, daro ir momentinės bei internetinės loterijos.

„Azartinių žaidimų verslas ne tik kuria darbo vietas, bet ir turi didelį neigiamą poveikį visuomenei. Azartiniai žaidimai, įskaitant momentines ir internetines loterijas, sukelia priklausomybę, lemia psichikos sveikatos sutrikimus, finansines problemas, griauna žmonių gyvenimus, neretai priveda prie savižudybės. Todėl labai svarbu, kad šios įmonės mokėdamos papildomus mokesčius prisidėtų prie visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo“, – sako M. Majauskas.

Jis nurodo, kad kitose Europos Sąjungos šalyse azartinių žaidimų organizatoriai moka gerokai didesnius mokesčius ir taip labiau prisideda prie visuomenės gerovės. Kaip pavyzdį politikas pateikia Estiją, kurioje loterijų verslas priklauso valstybei ir moka 18 proc. sumą nuo parduotų bilietų.

„Tiksliai tokiam tarifui Seimo komitetas ir pritarė atsižvelgdamas į Seimo narių pasiūlymus. Vokietijoje yra valstybinis monopolis ir moka 20% nuo parduotų bilietų. Loterijos veikia pelningai ir nesiskundžia", – dar vienu pavyzdžiu dalinasi politikas.

Didesniam loterijų apmokestinimui nepritaria Lietuvos loterijų asociacija. Jos prezidento Andriaus Karaliūno teigimu, siūlomas apmokestinimas nėra adekvatus, kadangi jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas, mokestinė našta verslui siektų 40 proc. A. Karaliūnas pažymi, kad loterijos, kitaip nei azartiniai lošimai, priklausomybių nesukelia.

Įtardama, kad pataisas galimai bandoma priimti neskaidriai, asociacija anksčiau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Seimo Antikorupcijos komisiją, pateikdama informaciją, esą mokesčių padidinimo siekia lošimų B kategorijos lošimų automatais organizatorius vienijanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija.

A. Karaliūno teigimu, pataisomis norima sunaikinti loterijų verslą, jį nacionalizuoti bei atverti kelią azartiniams lošimams.

Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.

Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią mokestinę tvarką, azartinių lošimų organizatoriai už kiekvieną A kategorijos lošimo automatą kas ketvirtį moka 780 eurų, už B kategorijos – 390 eurų. Ruletės, kortų arba kauliukų stalai kiekvieną ketvirtį kainuoja 6900 eurų.

Įstatymą priimti Seimas turi iki sausio 1 d., kad naujoji apmokestinimo tvarka įsigaliotų nuo 2022 m. liepos.