- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, BNS.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą kartą po pusantrų metų Lietuvoje fiksuojama defliacija yra recesijos pasekmė, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog ilgai laukto didesnio infliacijos sulėtėjimo dar nėra, o pagrindinis veiksnys, lemiantis kainų mažėjimą, yra energijos ištekliai. Vis dėlto, jo manymu, didesnę nei tikimasi vidutinę metinę infliaciją gali lemti vis dar aukštos maisto bei paslaugų kainos.
„Recesija, kuri užfiksuota jau Lietuvoje, ji nemažai ir prisideda prie kainų mažėjimo, nes mažmeninė prekyba neauga nuo praėjusių metų vidurio, kai kurių prekių prekyba susitraukusi ketvirtadaliu (...) Natūralu, kad tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas, o kai kuriais atvejais – ir pelno maržas. Defliacija jau yra silpnos paklausos ir ekonomikos nuosmukio pasekmė“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.
Tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas.
Gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Pagrindinėmis kainų mažėjimo priežastimis N. Mačiulis įvardija smunkančias energijos kainas, o jeigu ne sezoninių drabužių ir avalynės brangimas, defliacija gegužę, anot jo, galėjo būti dar didesnė.
„Defliacinės tendencijos stiprėja, nors buvo abejojančių, ar apskritai kainos gali mažėti Lietuvoje, bet matome labai aiškius ženklus ir faktus, kad prekių kainos pastaraisiais mėnesiais sumažėjo. (...) Gegužės mėnesį būtume matę dar didesnę defliaciją, jeigu ne pabrangę sezoniniai drabužiai ir avalynė, kurie kilstelėjo vidutinį kainų lygį, be šio veiksnio defliacinės tendencijos būtų dar labiau didesnės“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, defliacija dėl pigesnių daržovių ir vaisių turėtų išsilaikyti ir vasarą: „Labai tikėtina, kad tokios tendencijos tęsis ir vasarą, nes prie to prisidės sezoniškai atpigusios daržovės, vaisiai“.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad vienintelis mažėjančią metinę infliaciją ir mėnesio defliaciją lemiantis veiksnys yra energijos išteklių kainos, tačiau kainų lygį palaiko vis dar nemažėjančios maisto kainos.
„Paveikslas nėra toks šviesus, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes ilgai laukto reikšmingesnio infliacijos sulėtėjimo visgi dar nematome. Nes pagrindinis ir kone vienintelis veiksnys, lemiantis kainų mažėjimą, yra energetika“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Paveikslas nėra toks šviesus, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes ilgai laukto reikšmingesnio infliacijos sulėtėjimo visgi dar nematome.
„Maisto kainos gegužės mėnesį šiek tiek išaugo, tai pakankamai prastesnis nei tikėtasi rezultatas“, – pridūrė ekonomistas.
Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc.
Ž. Maurico teigimu, vienaženklės metinės infliacijos dėl palyginamosios bazės efekto galima tikėtis birželį, be to, vasarą turėtų išlikti ir mėnesio defliacija.
„Labai didelė tikimybė, kad birželį, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mes matysime mėnesinį maisto kainų kritimą vien dėl sezoniškumo, nes dažnai tokiu metu pinga daržovės ir vaisiai, taip pat pieno produktai“, – teigė Ž. Mauricas.
„Mes nežinome tiksliai, ar antroje metų pusėje Lietuvoje nepakils energetikos kainos – matome įvairių prognozių dėl naftos kainų, tai jeigu ir degalų kainos šiek tiek šoktelėtų į viršų, vidutinė metinė infliacija gali būti artimesnė devyniems procentams“, – kalbėjo analitikas.
Anot jo, didesnę nei tikimasi vidutinę metinę infliaciją gali lemti išliksiančios aukštos maisto bei paslaugų, ypač viešbučių ir restoranų, kainos: „Jeigu mes šiais metais ir toliau judėsime tokiais tempais, gali būti, kad vidutinė metinė infliacija bus artima 10 procentų“.
Tuo metu N. Mačiulis sako, jog sumažėjusios kai kurių prekių kainos turėtų suaktyvinti vidaus vartojimą antrąjį pusmetį, nes atlyginimai nuo balandžio jau auga greičiau nei brangsta prekės.
„Jau mes matome – nuo balandžio atlyginimų augimas yra spartesnis nei kainų augimas, tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia auga. Mūsų skaičiavimais, gyventojų perkamoji galia į prieš tą rekordinį infliacijos lygį sugrįš kitų metų pradžioje – tai gana greitas atsigavimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, defliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia antrąjį pusmetį gali neužgožti neigiamų ekonomikos tendencijų, kurias sukelia mažėjantys užsakymai eksporto rinkose, todėl pramonė privesta imtis sunkių sprendimų – darbuotojų atleidimų.
„Labai čia džiaugtis turbūt nereikėtų, nes tuo pačiu mes vis tiek matome labai silpną paklausą eksporto rinkose, užsakymai vis dar mažėja, nemažai pramonės įmonių pradėjo mažinti darbuotojų skaičių. Ši priežastis gali lemti vis dar prastas ekonomines tendencijas antrąjį šių metų pusmetį“, – teigė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės grąžinimo procese Seimas linkęs dar šiais metais padėti tašką
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją. ...
-
Siūlo valstybės kompensacijas būsto nuomai sieti su pajamomis2
Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. ...
-
Užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą: kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti3
Lietuva užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą. Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kriptoturto veiklą. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų. Kriptoverslas yra menkai reguliuojamas, dėl to ten neretai gali būti ...
-
Tyrimas: kalėdines dovanas yra perdovanojęs kas trečias Lietuvos gyventojas2
Trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą. Tačiau SEB bako iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia prieštaringą lietuvių požiūris į perdovanojimą. Bemaž ...
-
Maisto kainų kritimas gyventojams kelia juoką: neįžiūrėsi net su didinamuoju stiklu22
Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi...
-
Finansų ministrė: atrodo, kad visko gyvenime matei, bet atsitinka kažkas netikėto15
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad kitų metų biudžeto projektas atliepia esminius lūkesčius ir rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą biudžeto priėmimo proceso metu pasitaik...
-
Apgadinta ar paklydusi siunta: ką daryti ir kaip išvengti1
Kasmet gruodį, prieššventiniu laikotarpiu, Ryšių reguliavimo tarnyba sulaukia daugiau vartotojų skundų dėl dingusių ar sugadintų siuntų. Ne visi žino, kaip elgtis tokiu atveju. Ir kas kaltas: siuntėjas, kurjeris ar abu kartu? Spe...
-
Užimtumo tarnyba: sezoniškumas lapkritį mažino darbo rinkos aktyvumą
Sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – žiemai būdingas jos lėtėjimas turėjo įtakos paskutinio rudens mėnesio darbo rinkos rodikliams: mažiau darbo ieškančių žmonių sugrįžo į darbo rinką, šiek tiek padidėjo ...
-
Ekonomistai: defliaciją lapkritį skatino išpardavimai, gruodį – degalai bei šildymas4
Po dviejų mėnesių pertraukos lapkritį Lietuvoje vėl fiksavus defliaciją ekonomistai sako, jog tam įtakos turėjo išpardavimai, tuo metu metinę infliaciją vis dar palaiko maisto kainos. Jų manymu, gruodį vartotojų kainos taip pat turėtų ma...
-
Lietuvos eksportas šiemet sumenko 9,6 proc., importas – 13,8 proc.1
Lietuvos prekių eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 33,159 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o importas – 37,489 mlrd. eurų, arba 13,8 proc. mažiau. ...