- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Lietuvą ir kitas Baltijos šalis Rusija sėkmingai apsirūpina karinei pramonei būtinomis dalimis. Sankcijų apėjimo mastas toks didelis, kad šalis agresorė sugeba gauti beveik pusę oficialiai uždraustų prekių, pasakojama LNK reportaže.
„Tai yra tos prekės, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje, ir karinėje pramonėje, tai iš principo padeda Rusijai kariauti su Ukraina“, – sakė „Response Legal“ partnerė Jekaterina Govina.
Jau seniai kalbama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, neįprastai smarkiai išaugo Lietuvos ir visos Europos eksportas į Kazachstaną, Kirkiziją, Armėniją“. „Financial Times“ tai vadina eksportu „vaiduokliu“. Per Baltijos šalis palikusios Europą, prekės dingsta ir keliauja ne į Kazachstaną, o į Rusiją. Milžinišką sankcijų apeidinėjimo mastą rodo net oficiali statistika. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) kas mėnesį į Kazachstaną prekių veždavo maždaug už pusę milijardo eurų, o po vasario 24-osios prekyba šovė į viršų. Europos ir Kazachstano skaičiai ėmė labai smarkiai skirtis. Pernai gruodį ES nurodė, kad į šią šalį vežė už pusantro milijardo eurų, o Kazachstanas nurodė, kad iš ES gavęs prekių už milijardą eurų. Pusė milijardo dingo. Greičiausiai – į Rusiją.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
„Patenka, praktiškai viskas važiuoja“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Iš viso per metus nuo invazijos pradžios tarp Europos ir Kazachstano dingo prekių už tris milijardus. Iš jų vieno milijardo vertos dvigubos paskirties prekės, kurios tinka ir karinei pramonei. Pakeliui į Kazachstaną dingstančių prekių pakanka, kad Rusija kompensuotų beveik pusę uždraustos tiesioginės prekybos. Ir šis sankcijų apėjimo mechanizmas iš esmės vyksta būtent per Baltijos šalis.
„Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją“, – sakė J. Govina.
Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją.
Lietuvos tarnybos seniai skelbė įtariančios, kad deklaracijose melagingai nurodoma, jog prekės vežamos į Kazachstaną, bet iš tiesų – į Rusiją.
„Prekes, kurios yra naudingos karui, Rusija bando gauti, todėl taip ir yra“, – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.
Sankcijų apeidinėjimą žino ir Briuselis.
„Ši priemonė bus kraštutinė ir naudojama atsargiai, labai kruopščiai atlikus rizikos analizę ir gavus ES valstybių narių pritarimą“, – konstatavo Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.
Kaip su tuo kovoti, vis dar neaišku, nors Rusija sankcijas taip apeidinėja dešimt metų. Nuo tada, kai įvestos pirmosios sankcijos po Krymo aneksijos. Tik pernai mastai smarkiai išaugo, nes sugriežtėjo ir sankcijos. Anot Lietuvos politikų, būtini europiniai sprendimai.
„ES sprendimai labai svarbūs. Būtų gerai, kad visas išlygas, išimtis sumažintų, kiek tik įmanoma“, – komentavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
ES svarsto bausti šalis, kurios padeda Rusijai gauti uždraustų prekių arba negali pagrįsti, kodėl staiga išaugo jų prekyba Rusijai uždraustomis prekėmis. Bet iškart kalbama ir apie išimtis.
„Pastaruoju metu matome, kad auga labai neįprasti ES ir kai kurių trečiųjų šalių prekybos srautai. Šios prekės vėliau patenka į Rusiją“, – pabrėžė Ursula von der Leyen.
Kiti siūlo bausti ne Rusijai padedančias valstybes, o tik schemose dalyvaujančias įmones. Kazachstano politikai kartoja, kad nors prie sankcijų Rusijai šalis neprisijungė, siekio padėti agresorei Rusijai esą neturi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: įmonėms trūkstant kvalifikuotų darbuotojų tik dalis jų dirba su mokyklomis
Pusei šalies įmonių nuolat arba dažnai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tačiau tik apie 40 proc. įmonių bendradarbiauja su profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis, rodo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliktas t...
-
Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija
Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija, už kurią bus mokamos 3,8 proc. metų palūkanos. ...
-
„Litgrid“: elektros kaina Lietuvoje per savaitę augo 18 proc.1
Esant didžiausiam šiemet elektros suvartojimui, sumažėjus vėjo jėgainių gamybai bei sustojus branduoliniams reaktoriams Švedijoje ir Suomijoje, vidutinė didmeninė praėjusios savaitės elektros energijos kaina, palyginti su ankstesne, &bd...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų per ketvirtį sumažėjo
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 365,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 34,5 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Lietuva per ETVB fondą Ukrainai skiria 1 mln. eurų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) valdytojas Carlo Monticellis (Carlas Montičelis) pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ETVB solidarumo fondui, skirt...
-
Vyriausybė pritarė padidinti kitų metų išlaidas dar apie 650 tūkst. eurų
Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį. ...
-
Seime priregistruota naujų pasiūlymų 2024-ųjų biudžetui už milijardą eurų11
Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, parlamentarai vėl pateikė šūsnį siūlymų papildomai finansuoti kai kurias sritis. ...
-
G. Skaistė: viešojo sektoriaus darbuotojų perkamoji galia kitąmet didės5
Viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais numatytas 7–10 proc. atlyginimų augimas, kai infliacijos prognozės svyruoja apie 2 proc., todėl jų perkamoji galia kitais metais tikrai didės, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Žmonės eglučių Kalėdoms šiemet ieško anksčiau, dažniau renkasi gyvą4
Likus trims savaitėms iki Kalėdų prekybininkai teigia, kad šiais metais gyventojai Kalėdų eglutes pradėjo pirkti anksčiau nei paprastai. ...
-
Ministras: Rusijai eksportuojant grūdus per Latviją jie į Lietuvą nepatenka
Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriaus...