- Dominykas Biržietis, Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vyriausybei gegužę pateikus siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, prezidentas Gitanas Nausėda turėjo pakankamai laiko perduoti Seimui svarstyti šį klausimą dar pavasario sesijoje.
„Kai buvo pateikta Vyriausybės gegužės mėnesį, (...) buvo pakankamai laiko denonsuoti dar pavasario sesijoje. Vėliau buvo du neeiliniai posėdžiai, buvo galima denonsuoti per juos ir tą klausimą buvo galima užbaigti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Užsienio reikalų ministerija (URM) „visada identifikavo“, kad sutartys turi būti nutrauktos nedelsiant, ypač turinčios didelę reikšmę, prisidedančios prie agresoriaus interesų.
„Mūsų vertinimu, (...) agresorius turi didelį interesą, kad tos sutartys išliktų ir būtų nenutraukiamos. Rudens sesija buvo pasirinkta tik dėl to, kad nebuvo pasirašyta, nebuvo denonsuota Prezidentūroje, nebebuvo kitos išeities“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis tvirtino, kad „yra legitimus klausimas“, kodėl, nutraukus visas sutartis, dvi, turinčios didžiausią reikšmę, nenutrauktos, tačiau teigė negalintis atsakyti į šį klausimą.
Mūsų vertinimu, (...) agresorius turi didelį interesą, kad tos sutartys išliktų ir būtų nenutraukiamos. Rudens sesija buvo pasirinkta tik dėl to, kad nebuvo pasirašyta, nebuvo denonsuota Prezidentūroje (...)
Ministras nekomentavo, ar prezidento delsimas susijęs su vadinamąja Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo parlamentine komisija, identifikavusia galimą su Baltarusija siejamo verslo įtaką G. Nausėdai.
„Mūsų buvo paprašyta įvertinti visas sutartis, mes įvertinimus pateikėme. Dauguma sutarčių yra jau denonsuotos arba nutrauktos, jeigu buvo ministeriniu lygiu, likusios yra šios dvi“, – teigė G. Landsbergis.
Ministro teiginių apie galimybes dar pavasarį perduoti sutarčių denonsavimo klausimą Seimui Prezidentūra nekomentuoja.
Vyriausybė sprendimą nutraukti su Rusija ir Baltarusija 1999 metais pasirašytas sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos priėmė gegužės pabaigoje.
Kiek anksčiau antradienį G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.
Ji žinią apie nedenonsuotas sutartis taip pat vadino „šaršalu“, susijusiu su artėjančiais Seimo rinkimais.
A. Skaisgirytė tvirtino, kad prezidentas sutarčių denonsavimo projektus Seimui pateiks „pačiomis artimiausiomis dienomis“, bet pridūrė nežinanti, ar tai įvyks šią savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh3
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis5
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų9
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...
-
Seimas pradeda svarstymus, ar leisti fintech įmonėms atlikti momentinius mokėjimus
Seimas svarstys, ar leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įmonėms atlikti momentinius mokėjimus. ...