- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neskiriant pakankamai lėšų keliams jų kokybė ateityje dar labiau blogės.
„Mes galime kalbėti labai daug ir apgailestauti, bet jeigu nebus pinigų – nebus nieko, įskaitant ir šitą vadinamą betonkelį (Vilniaus–Utenos plentą – BNS). (...) Žvelgdamas į ateitį aš dar kartą kartoju, ką jau sakiau ne kartą, – nebus pakankamai finansinių resursų, mūsų kelių būklė tik blogės“, – žurnalistams Molėtuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Jeigu fiksuosime tas pačias sumas, kurias planavome ankstesniais metais, supraskime viena – infliacija dalį jų bus sugraužusi, reiškia, realiai mes padarysime vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo šalies vadovas.
Rūpinantis kelių būkle ir skiriant jai finansavimą prezidentas siūlė remtis Lenkijos pavyzdžiu.
„Nereikia važiuoti labai toli už devynių jūrų marių, kad pamatytume, kaip sistema veikia ir šiandien, deja, mūsų kaimynams galime tik pavydėti kelių būklės“, – sakė G. Nausėda.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau vylėsi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.
Jis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Anot jo, 2024-iesiems programai numatyta 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kaune paminėtas Lietuvos boks...
-
FIBA Čempionų lyga: Vilniaus...
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Paramos Ukrainai akcija „Ukr...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Įspūdingos akimirkos: prisim...
-
In memoriam D. Teišerskytė (...
-
Kauno klinikų gydytojo R. Uni...
-
Smalsuoliai traukia apžiūr...
-
Kauno Kalėdų eglės įžiebi...
-
Bankai sumokėjo beveik 102 mln. eurų solidarumo įnašo6Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos iki ketvirtadienio popietės į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). ...
-
Privačius miškus miestuose siūloma perimti valstybei ar savivaldai3Seime kelią skinasi idėja privačius miškus miestuose perimti valstybei arba savivaldai – už visuomenės poreikiams paimamą mišką savininkams būtų atlyginama. ...
-
Tyrimas: sinchronizavimas su Europos tinklais 2025 metų vasarį bus saugus1Ankstesnis Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas ir veikimas sinchroniškai su kontinentine Europa 2025 metų vasarį yra saugus ir techniškai įmanomas – visais nagrinėtais scenarijais bus užtikrintas sistemos stabilumas, rod...
-
Seimo komitetas atidėjo svarstymą dėl baudų e. cigarečių perpardavinėtojamsSeime stringa pataisos, numatančios 140–500 eurų baudas už elektroninių cigarečių bei jų pildyklių perpardavimą. Taip siekiama pažaboti jų nelegalią prekybą tarp gyventojų, o ypač – nepilnamečių. ...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje spalį buvo didesnis už ES vidurkį1Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
R. Pocius: elektros kaina mažės dėl 13 mln. eurų permokos „Igničiui“1Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės, nes elektros tiekimo įmonė „Ignitis“ pirmąjį pusmetį iš vartotojų surinko 13 mln. eurų daugiau nei reikėjo, sako Valstybinės energet...
-
Dujų kaina gyventojams nuo sausio mažėja 4–7 centais4Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį patvirtino 4–7 centais mažesnes nei dabar bendrovės „Ignitis“ dujų kainas vartotojams 2024 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Įmonėse – taupymo režimas: atsisako kalėdinių vakarėlių12Darbdavių atstovai sako, kad paprastai kalėdiniams vakarėliams įmonės negaili pinigų, tačiau dėl ekonominės situacijos dalis jų atsisako, praneša LNK. ...
-
Ekspertai: jaunimas uždirba trečdaliu mažiau nei norėtų – abejoja dėl savo profesijos ateities„Swedbank“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 18–29 m. amžiaus grupės asmenys dažnai jaučia finansinį nerimą, mano, kad neuždirba pakankamai, jog patenkintų savo poreikius. Be to, dauguma abejoja savo darbo perspektyvomis ir finans...
-
Lietuvos bankas: trečdalis gyventojų savo finansinę padėtį vertina gerai2Savo finansinę padėtį gerai vertina 33 proc. namų ūkių – dukart daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 16 proc., rodo Lietuvos banko (LB) atlikta apklausa. ...