- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu.
Jo teigimu, būstas turėtų būti apmokestinamas pagal jo vertę, o ne atskirų miestų ar rajonų rodiklius.
„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, jeigu gerai suprantu, labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangoje tam tikrus patikslinimus – juos, be jokios abejonės, mes pasižiūrėsime, įvertinsime“, – pridūrė jis.
M. Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.
Kartu jis siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.
Tuo metu Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.
LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.
„Gali nutikti taip, kad nepaisant tarifų ar kas juos nustato, kad Akmenėje (...) nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Ir, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – antradienį sakė G. Šimkus.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
G. Šimkus įsitikinęs, jog toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti.
„Lietuvos banko siūlymas buvo iš tikrųjų pragmatiškas. Mes turime štai šitą nekilnojamo turto sąrangą, o tai ką reikėtų sukalibruoti – parametrus pritaikyti taip, kad jis veiktų kaip nekomercinio nekilnojamo turto mokestis“, – sakė G. Šimkus.
„Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don't fix what's not broken – netaisyk to, kas nesulauyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – kalbėjo LB vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: atvėsę orai elektros kainą lapkritį augino 20 procentų1
Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: rusišką maistą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai3
Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
„Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais. ...
-
Registrų centras: NT sandorių šiemet – 14 proc. mažiau
Lietuvoje per 11 šių metų mėnesių įregistruota 102,7 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 14,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120 tūkst.), o vien lapkritį – 8,2 tūkst. sandorių, arba 14,6 pro...
-
Aukso kaina – rekordinė: ar verta investuoti?5
„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja...“ – yra pasakęs Goethes herojus Mefistofelis. Tik ar įpirksime šį, vis brangstantį taurųjį metalą? Jo kaina šiuo metu siekia seniai regėtus rekordus, praneša LNK...
-
I. Šimonytė: biudžetas – geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis12
Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Gyventojų kompensacijoms už šildymą prašoma dar 47 mln. eurų5
Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. ...
-
Vyriausybė – už didesnį duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą2
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms didesnį duomenų prieinamumą bei platesnį pakartotinių duomenų naudojimą. ...
-
V. Augustinavičius: biudžetas – netobulas, dar svarstoma, ar prezidetas jį pasirašys1
Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Iš Kauno oro uosto – dar daugiau skrydžių krypčių5
Airijos oro bendrovė „Ryanair“ nuo 2024 metų pavasario iš Kauno pradės reguliarius skrydžius į Berlyną (Vokietija), Zadarą (Kroatija) ir Pizą (Italija). ...