- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako tikintis, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas jau dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas buvo paskutinis.
„Infliacija šiais metais, kitais metais peržiūrėta aukštyn ir kovoti su infliacija, nugalėti, deja, dar yra reikalinga, noriu tikėtis, tai paskutinė vaistų dozė – 25 bazinių punktų palūkanų padidinimas“, – LRT radijui penktadienį sakė LB vadovas.
Anot G. Šimkaus, sprendimas ECB taryboje priimtas balsų dauguma, nes infliaciniai procesai vis dar yra stiprūs.
Jis neatmetė, kad daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją.
„Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaistai prieš pagrindinį priešą – prieš infliaciją. Deja, bet infliacija Lietuvoje viršijo 22 proc. (2022 metų rugsėjo metinė infliacija – BNS), o maisto infliacija buvo dar didesnė. Kalbame apie paskolų turėtojus, bet tai yra dalis visuomenės, apie penktadalį gyventojų turi būsto paskolas. Infliacija veikia visus ir infliacija nuvertina žmonių pajamas, nuvertina žmonių santaupas“, – sakė G. Šimkus.
Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaistai prieš pagrindinį priešą – infliaciją.
LB vadovas teigė, jog pastarąjį ECB sprendimą lėmė infliacijos perspektyva atsižvelgiant į naujausius duomenis, grynoji infliacija bei ECB sprendimų poveikis ekonomikai.
„Žinia yra tiems, kurie ima paskolas. Atsakingas skolinimas nėra tuščia frazė, turime atsakingai įvertinti savo galimybes grąžinti paskolas prisiimdami finansinius įsipareigojimus“, – LRT teigė G. Šimkus.
„Asmenys, kurie įsigyja ne vieną būstą už paskolas, jie turi suprasti, ką daro, nes tai matomai jų verslo dalis arba investicinis būstas. (...) Galiu suprasti, įmokos investuotojams į nekilnojamąjį turtą išauga ir tai nemaloniai karti tiesa, bet iš kitos pusės, verslas ir verslo sąlygos keičiasi. Ką suprantu ir užjaučiu, kad padidėjo įmokos žmonėms už tas paskolas, kurios paimtos pragyvenimui, bet reikia pasakyti, kad jau ilgą laiką įgyvendiname Lietuvoje atsakingo skolinimo nuostatas, kurios ir buvo sukurtos tokioms situacijoms, kurias turime, – pasitikrinti žmogaus galimybes grąžinti paskolas, kai išauga palūkanų norma“, – kalbėjo LB vadovas.
ECB ketvirtadienį kilstelėjo bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, teigdamas, kad infliacija nors ir mažėja, bet gali dar ilgai išlikti pernelyg didelė.
Skolinimosi euro zonoje išlaidos padidintos dešimtą kartą iš eilės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės grąžinimo procese Seimas linkęs dar šiais metais padėti tašką
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją. ...
-
Siūlo valstybės kompensacijas būsto nuomai sieti su pajamomis2
Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. ...
-
Užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą: kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti3
Lietuva užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą. Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kriptoturto veiklą. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų. Kriptoverslas yra menkai reguliuojamas, dėl to ten neretai gali būti ...
-
Tyrimas: kalėdines dovanas yra perdovanojęs kas trečias Lietuvos gyventojas2
Trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą. Tačiau SEB bako iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia prieštaringą lietuvių požiūris į perdovanojimą. Bemaž ...
-
Maisto kainų kritimas gyventojams kelia juoką: neįžiūrėsi net su didinamuoju stiklu22
Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi...
-
Finansų ministrė: atrodo, kad visko gyvenime matei, bet atsitinka kažkas netikėto15
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad kitų metų biudžeto projektas atliepia esminius lūkesčius ir rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą biudžeto priėmimo proceso metu pasitaik...
-
Apgadinta ar paklydusi siunta: ką daryti ir kaip išvengti1
Kasmet gruodį, prieššventiniu laikotarpiu, Ryšių reguliavimo tarnyba sulaukia daugiau vartotojų skundų dėl dingusių ar sugadintų siuntų. Ne visi žino, kaip elgtis tokiu atveju. Ir kas kaltas: siuntėjas, kurjeris ar abu kartu? Spe...
-
Užimtumo tarnyba: sezoniškumas lapkritį mažino darbo rinkos aktyvumą
Sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – žiemai būdingas jos lėtėjimas turėjo įtakos paskutinio rudens mėnesio darbo rinkos rodikliams: mažiau darbo ieškančių žmonių sugrįžo į darbo rinką, šiek tiek padidėjo ...
-
Ekonomistai: defliaciją lapkritį skatino išpardavimai, gruodį – degalai bei šildymas4
Po dviejų mėnesių pertraukos lapkritį Lietuvoje vėl fiksavus defliaciją ekonomistai sako, jog tam įtakos turėjo išpardavimai, tuo metu metinę infliaciją vis dar palaiko maisto kainos. Jų manymu, gruodį vartotojų kainos taip pat turėtų ma...
-
Lietuvos eksportas šiemet sumenko 9,6 proc., importas – 13,8 proc.1
Lietuvos prekių eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 33,159 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o importas – 37,489 mlrd. eurų, arba 13,8 proc. mažiau. ...