- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad siūlomas bankų solidarumo įnašas turėtų įtakos šalies investicinei aplinkai, jeigu jis būtų ne laikinas.
„Jeigu jis būtų ne laikinas, keistų investicinį klimatą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė Lietuvos banko (LB) vadovas atsakydamas į kai kurių politikų priekaištus, kad naujas mokestis pakenks Lietuvos investicinei aplinkai.
G. Šimkaus teigimu, solidarumo įnašo galiojimo laikinumas – dveji metai – yra „labai svarbi ašis“.
Laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 metus.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas tikino, kad įvedusi tokį mokestį Lietuva ne sustiprės, o susilpnės.
„Bet koks investuotojas supras, kad Lietuvoje mokesčių aplinka yra nestabili“, – komitete teigė M. Dubnikovas.
Pasak jo, toks vieno sektoriaus apmokestinimas ya nepriimtinas. Jis, be kita ko, suabejojo, ar valdžiai iš įnašo pavyks surinkti planuojamas pajamas – apie 410 mln. eurų: „Greičiausiai nepaimsime, nes bankai prisitaikys prie to“.
Bet koks investuotojas supras, kad Lietuvoje mokesčių aplinka yra nestabili.
G. Šimkaus teigimu, solidarumo įnašas sudarytų apie 1,5 proc. BVP, tačiau, pasak jo, lėšų gali būti surinkta ir mažiau, ir daugiau: „Priklausys nuo infliacijos pokyčių, nuo ECB sprendimų“.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovės Eivilės Čipkutės skaičiavimais, bankai iki šių metų pabaigos bus sumokėję 150 mln. eurų į valstybės biudžetą papildomo pelno mokesčio (papildomi 5 proc. iš jų mokamo 20 proc. pelno mokesčio).
„Tai dvejų normalių metų bankinio sektoriaus pelnas (kartu su solidarumo įnašu – BNS), iš jų paimamas per penkerius metus“, – tvirtino E. Čipkutė.
Jos teigimu, solidarumo mokestis yra valstybės pagalba kitiems sektoriams, kurie taip pat uždirbo daugiau dėl pandemijos ar kitų veiksnių. Pasak jos, valstybei būtina stiprinti savo gynybą, bet tai turi būti daroma „solidariai visų Lietuvoje veikiančių subjektų“.
Pasak „Investors’ Forum“ Politikos ir korporatyvinių reikalų vadovės Monikos Gabalytės, įvedus solidarumo mokestį, bankų sektorius būtų diskriminuojamas, o investuotojų aplinkai tokio sprendimo poveikis yra nuvertinamas.
„Nenuvertinkime, kiek vienas sprendimas gali turėti poveikio investicinei aplinkai. Ir pats turinys paveiks investicinę aplinką, ir pats procesas, kaip priiminėjamas šis sprendimas, kai neatsižvelgiama į teisininkų pastabas, nepaliekamas šešių mėnesių prisitaikymo terminas“, – teigė ji.
„Galvodami apie tai, kiek surinksime pajamų, pagalvokime ir kiek prarasime dėl neatėjusių investuotojų į Lietuvą“, – komitete kalbėjo „Investors’ Forum“ atstovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitais metais bus subalansuotas?2
Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. ...
-
„Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet didėja 2 kartus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,3 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 ce...
-
2024-ųjų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte – 12 proc. daugiau įplaukų
2024 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas (14,6 mln. eurų). ...
-
Lietuvos banko siūlymus dėl gyvybės draudimo platintojų vertins Konkurencijos taryba1
Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. ...
-
Elektra Lietuvoje per savaitę pigo 18,5 proc., dujos TTF biržoje brango 6,4 proc.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. ...
-
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą1
Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais...
-
Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?29
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose. ...
-
Siūloma griežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą5
Parlamentarai nusiteikę nuo 2024 metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą. ...
-
Prognozės: visų 2024-ųjų ir pirmojo pusmečio elektros rinkos kaina – 4 kartus mažesnė2
Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: Lietuvos banko siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedr...