- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės.
„Man atrodo pasiūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie yra pateikti ant to paties karkaso, kuris yra pasiūlytas Finansų ministerijos. Tai reiškia, kad būtų apmokestinta ne susumuota objektų vertė, kas yra labiau prabangos mokestis, o būtent kiekvienas nekilnojamojo turto objektas“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
Jos teigimu, sprendimai dėl šio mokesčio gali būti priimti greičiau nei dėl kitų.
„Diskutuojant su savivalda buvo kiekvieno iš jų pasiūlymas, kad savivalda turėtų didesnę diskreciją nustatyti tarifus platesniame diapazone, tai tas pasiūlymas ir buvo padarytas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko. Vyksta intensyvūs pokalbiai su savivaldybių asociacija, su kitomis politinėmis partijomis ir vienoks ar kitoks kompromisas gimsta“, – sakė ministrė.
„Tikimės, kad su šiuo mokesčiu galime pajudėti šiek tiek greičiau nei su kitais. (...) Manau, vienokį ar kitokį sprendimą Seimas galės priimti“, – teigė G. Skaistė.
Ji atmetė rizikas, kad savivaldybės galėtų manipuliuoti nustatant konkrečius tarifus.
Tai reiškia, kad būtų apmokestinta ne susumuota objektų vertė, kas yra labiau prabangos mokestis, o būtent kiekvienas nekilnojamojo turto objektas.
„Turime labai panašų žemės mokestį, kur irgi savivaldybės pagal nustatytus kriterijus turi gana plačias žirkles diapazono tarifų nustatyme. Matom, kad nusistatinėja visgi prie žemesnės ribos, bet ne patį žemiausią tarifą“, – sakė ministrė.
„Šiame įstatyme taip pat yra numatyti labai aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis savivaldybės galėtų diferencijuoti tuos tarifus, taip pat yra nustatyti kriterijai, kuomet savivalda gali atidėti mokesčio mokėjimą, ta saugikliai yra ir praktika rodo, kad savivaldybės moka naudotis tais instrumentais“, – pridūrė ji.
Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šią savaitę registravo pataisą ir siūlo keisti Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktą NT mokesčio modelį – siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus, – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės grąžinimo procese Seimas linkęs dar šiais metais padėti tašką
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginant už ją. ...
-
Siūlo valstybės kompensacijas būsto nuomai sieti su pajamomis2
Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. ...
-
Užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą: kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti3
Lietuva užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą. Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kriptoturto veiklą. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų. Kriptoverslas yra menkai reguliuojamas, dėl to ten neretai gali būti ...
-
Tyrimas: kalėdines dovanas yra perdovanojęs kas trečias Lietuvos gyventojas2
Trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą. Tačiau SEB bako iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia prieštaringą lietuvių požiūris į perdovanojimą. Bemaž ...
-
Maisto kainų kritimas gyventojams kelia juoką: neįžiūrėsi net su didinamuoju stiklu22
Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi...
-
Finansų ministrė: atrodo, kad visko gyvenime matei, bet atsitinka kažkas netikėto15
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad kitų metų biudžeto projektas atliepia esminius lūkesčius ir rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą biudžeto priėmimo proceso metu pasitaik...
-
Apgadinta ar paklydusi siunta: ką daryti ir kaip išvengti1
Kasmet gruodį, prieššventiniu laikotarpiu, Ryšių reguliavimo tarnyba sulaukia daugiau vartotojų skundų dėl dingusių ar sugadintų siuntų. Ne visi žino, kaip elgtis tokiu atveju. Ir kas kaltas: siuntėjas, kurjeris ar abu kartu? Spe...
-
Užimtumo tarnyba: sezoniškumas lapkritį mažino darbo rinkos aktyvumą
Sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – žiemai būdingas jos lėtėjimas turėjo įtakos paskutinio rudens mėnesio darbo rinkos rodikliams: mažiau darbo ieškančių žmonių sugrįžo į darbo rinką, šiek tiek padidėjo ...
-
Ekonomistai: defliaciją lapkritį skatino išpardavimai, gruodį – degalai bei šildymas4
Po dviejų mėnesių pertraukos lapkritį Lietuvoje vėl fiksavus defliaciją ekonomistai sako, jog tam įtakos turėjo išpardavimai, tuo metu metinę infliaciją vis dar palaiko maisto kainos. Jų manymu, gruodį vartotojų kainos taip pat turėtų ma...
-
Lietuvos eksportas šiemet sumenko 9,6 proc., importas – 13,8 proc.1
Lietuvos prekių eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 33,159 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o importas – 37,489 mlrd. eurų, arba 13,8 proc. mažiau. ...