„Mes turime net 25 įmones su įvairiomis, laisvomis darbo pozicijomis. Susirinko Lietuvos kapitalo įmonės, tačiau turime jų ir iš JAV, kurių atstovai atvažiavo, – kalbėjo „Festivus“ renginių koordinavimo vadybininkė Vita Grinkutė.

Vieniems trūksta vos kelių darbuotojų, kitiems – dešimčių.

„Ieškome sunkiasvorių transporto vairuotojų, nuomos vadybininkų, ilgalaikės nuomos pardavimo vadovo, transporto vadybininko“, – sakė „GBY“ automobilių nuomos vadybininkas Justas Berželionis.

„Trūksta, iš esmės, to techninio personalo – mechanikų, šaltkalvių, dirbtuvių mechanikų, dažytojų, sandėlininkų“, – teigė „Ryanair“ personalo specialistė Lineta Gedminaitė.

„Nuo rūšiuotojo iki vairuotojo, teisininko, analitiko, dispečerio, klientų aptarnavimo specialisto – spektras labai platus. Darbuotojų poreikis pas mus kiekvieną dieną didėja“, – šnekėjo „Ekonovus“ gamybos vadovas Mildoras Žeimys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Teigiama, kad automobilių rinkoje darbuotojų trūksta dėl to, kad čia daugybė mitų.

„Tikrai sunkus darbas. Keliesi aštuntą ryte, dirbi iki penkių, krauniesi automobilius. Bet jie tikrai uždirba didelius pinigus. Ir aš norėčiau kažkada taip išvažiuoti į reisą kelioms savaitėms ar mėnesiui“, – kalbėjo lenktynininkas Rokas Baciuška.

Kol nėra dirbančiųjų, įmonės gelbėjasi užsieniečiais, kurių reikalavimai darbdaviams mažesni. 

„Šiuo metu užsieniečiai įmonėje atlieka ir pagalbinių darbuotojų darbus. Turime nemažai darbuotojų, kurie vairuoja transporto priemones, šiukšliavežes“, – sakė M. Žeimys.

Inžinerijoje trūkumas toks, kad tenka perkvalifikuoti nieko bendro iki tol neturinčių specialybių žmones.

„Dabar planuojam iš juristo perkvalifikuoti į šaltkalvį surinkėją. Čia jo paties noras. Žiūrėsim, kaip seksis“, – atviravo „Iremas“ projektų vadovas Ovidijus Blaževičius.

Įmonės skundžiasi, kad ieškantys darbo dažnai kelia didelius reikalavimus, nors patys patirties neturi.

„Ypatingai jauni žmonės, kurie turi ganėtinai mažai darbo patirties. Jie dažniausiai nori gero atlyginimo, nori gerų garantijų, gerų darbo sąlygų, tačiau patys kažko pasiūlyti – nelabai ir gali. Tai toks nusivylimas“, – pasakojo „Compensa“ Kauno skyriaus vadovė Airinga Akelaitytė.

Ieškantys darbo atkerta, kad pačios įmonės reikalauja per daug.

„Gan sunku, nes labai daug pasirinkimo. Kartais tie reikalavimai būna labai dideli“, – kalbėjo mugėje besilankęs vaikinas.

„Atmeta, nes galvoja, kad va, studentas, tai laikinai dirbs, kad tiesiog neapsimoka jo apmokyti. Manau, kad sunku rasti darbą“, – kalbėjo mugėje sutikta mergina.

Neretai nesutampa darbuotojų bei darbdavių lūkesčiai dėl atlyginimo už darbą.

„Vien dėl specialybės, jeigu jau atidirbai kažkiek, mokeisi, tai bent 2 tūkst. eurų būtų gerai“, – atviravo mugėje buvęs vaikinas.

Net ir tarptautinės įmonės siūlo kiek kitokias algas.

„Apie 800-900 eurų į rankas. Vėliau keliantis kvalifikaciją tas atlyginimas auga“, – įvardino „Ryanair“ personalo specialistė L. Gedminaitė. 

Įdarbinimo agentūros atskleidė, kokių savybių reikia darbuotojams, kad šis gautų darbą.

„Atitiktų tam tikras įmonės vertybes. Kad būtų tas lojalumas ateiti į darbą kiekvieną dieną ir atlikti savo užduotis“, – sakė „Headex“ verslo plėtros vadybininkė Edita Tijūnėlė.

Užimtumo tarnybos atstovai sako, kad nors sritys, kuriose ieškoma darbuotojų, kinta nežymiai, tačiau atėjus technologijų amžiui vis daugiau ieškoma išmanančių informacinių technologijų srityje.

„Slaugos specialistų, IT įvairių specialistų poreikis, mokytojų tikrai labai trūksta“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Rūta Rimkutė-Barauskienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo pradžioje registruota per 165 tūkst. bedarbių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, bedarbių padaugėjo beveik 6 tūkst.