– Kiek atpigo prekės?

– Kainos per metus kito 0,7 proc. Prekės vidutiniškai atpigo 1,5 proc.

– Kas brango?

– Paslaugos. Netgi tais laikais, kai Lietuva vidutiniškai patyrė defliacijos epizodus, paslaugų kainos kilo. Matome, kad brango viešbučių, restoranų kainos. Matome reikšmingą švietimo ir sveikatos paslaugų brangimą, bet tai – viešųjų paslaugų dominuojančios kategorijos. Atlyginimų augimas būtent jose ir lemia šių paslaugų brangimą. Šie metai bus ne infliacijos bangos, o infliacijos atoslūgio metai. Tai tikrai gera žinia mums visiems. Tai atokvėpis po tokio sudėtingo kainų prasme laikotarpio. Numatoma, kad darbo užmokestis toliau didės ir tai stiprins perkamąją dalį. Labiausiai tikėtina, kad atlyginimai augs žemiausias pajamas uždirbantiems gyventojams, nes tai lemia gana reikšmingas minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl brango paslaugų kainos?

Šie metai bus ne infliacijos bangos, o infliacijos atoslūgio metai.

– Paslaugų kainų kilimą lemia darbo rinkos situacija. Atlyginimai pernai vis dar didėjo dviženkliais tempais, šiemet irgi prognozuojamas pakankamai spartus, galbūt nebe dviženklis, atlyginimų augimas. Paslaugų kainodaroje būtent atlyginimai sudaro itin reikšmingą dalį, tas veiks ir paslaugų kainas. Kainos augo ne vien tik dėl atlyginimų kilimo, bet ir dėl pridėtinės vertės mokesčio (PSD) lengvatos panaikinimo maitinimo paslaugoms. Šio sektoriaus dalyviai susiduria su rimtais išbandymais. Dėl įvairių neapibrėžtumų, vangesnių turizmo srautų į mūsų šalį, paklausa šioms prekėms – prislopusi. Tuo tarpu sąnaudų eilutės pučiasi pakankamai reikšmingai. Pirmasis pusmetis bus kupinas išbandymų.

– Prekių kainos mažėjo 1,5 proc. Ar šiemet galima tikėtis dar didesnio prekių kainų mažėjimo?

– Tai lems daugelis dalykų, kaip toliau situacija vystysis žaliavų rinkose. Kol kas nesimato tokių dirgiklių, į kuriuos kainos reaguotų aukštyn. Tikėtina, kad ir toliau stebėsime defliacinį foną, nes bent jau pirmąjį metų pusmetį paklausos pusė išliks vangi.