Tokia reakcija yra suprantama. Tačiau suprantame ir tai, kad su tvaria plėtra susijusių taisyklių ir reikalavimų tik daugės. Juk žmonijai per visą jos istoriją, ko gero, nėra tekę susidurti su tokia milžiniška ir daugialype problema kaip klimato kaita, ir visi privalome padėti šią problemą įveikti.

Taigi labiausiai tikėtina, kad su tvarumu susijusių reikalavimų ir teisės aktų įmonėms ir organizacijoms ir toliau tik daugės. Tačiau turime pasirinkimą: į šiuos reikalavimus žvelgti kaip į naštą, arba kaip į galimybę organizacijai stiprėti ir tobulėti. Tad kaip reikėtų „treniruotis“ ir užsiauginti raumenis, kurie atlaikytų vis didėjantį reguliavimą?

Trys žingsniai

Kapitalas yra svarbi pokyčių mechanizmo dalis. Tikslingai ir atsakingai jį valdydami, pokyčius galime paspartinti ir į šį procesą įtraukti vis daugiau dalyvių. Tačiau norint veikti efektyviai, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Nors šiandien visuomenėje jų yra labai daug, naujovės gali rasti kelią, jeigu esame atviri jų integracijai. Mūsų banko patirtis rodo, kad pirmas žingsnis šioje kelionėje žengiamas tada, kai tampame atviri naujovėms ir pradedame veikti skirdami tinkamą dėmesį ir lėšų. Pavyzdžiui, banke įkūrėme tvarumo kompetencijų centrą, suburdami specialistus, kurie anksčiau dirbo pavieniui įvairiais tvarumo klausimais.

Antra svarbi pamoka buvo sprendimas priartinti tvarumo specialistus prie organizacijos vadovybės. Matome naudą, kai organizacijos struktūroje tvarumo vadovai dirba tiesiogiai su aukščiausio lygmens vadovais. Nuosekliai besimokydami ir gilindami žinias, jie gali taikliau užduoti klausimus komandai, nustatyti tobulintinas sritis arba laiku formuoti naujas užduotis.

Trečia, aukščiausi vadovai turi mokytis ir gilinti žinias apie tvarumą, kad gerai išmanytų šią sritį. Kompetencija padeda pasirinkti teisingą įmonės veiklos kryptį, išvengti tam tikros rizikos ir išnaudoti naujas galimybes. Žinios mums būtinos norint geriau padėti klientams ir suprasti jiems kylančius ar ateityje laukiančius iššūkius.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Reguliavimo tipai

Sprendimų priėmėjams ir reguliuotojams tenka nelengva užduotis užtikrinti tikslią įgyvendinimo ir reguliavimo efektyvumo pusiausvyrą. Nors tokios paieškos kelia diskusijų, akivaizdu, kad apskritai reguliavimas būtinas. Sprendžiant vieną opiausių šių dienų iššūkių, reikia, kad dalyvautų visos susijusios šalys (valstybė, verslas, visuomenė).

Su tvarumo specialistais aptardami ir nagrinėdami reguliavimo plėtrą pastebime, kad šį procesą galima suskirstyti į keturis tipus.

Pirma, tam tikrai veiklai taikomi tvarumo kriterijai turėtų būti integruoti į nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, privalomi tvarumo reikalavimai projektuojant ir statant pastatus, verčiantis žemės ūkio veikla ir panašiai.

Antra, vis labiau plinta sektoriams skirti taisyklių rinkiniai, kitaip – sektorių reikalavimai. Daugiausia jie skirti siekiant kontroliuoti ir riboti taršių sektorių veiklą. Šių reikalavimų esmė – dekarbonizacija: iškastinio kuro naudojimo mažinimas ir atsisakymas. Nagrinėjant šią reikalavimų grupę matyti, kad taršiais sektoriais reguliuotojai laiko energetiką, transportą, automobilių gamybą, nekilnojamojo turto plėtrą, plieno ir cemento gamybą, metalo ir kasybos pramonę. Kartu daugėja taisyklių rinkinių ir atsakomybės finansiniam sektoriui, nes nuo bankų ir kitų finansuotojų politikos priklauso daugelio ūkio šakų plėtra ir kryptis. Matydami mūsų laukiančias naujoves, kolegos kalba apie tam tikrą reguliacinį cunamį, prie kurio mokomės prisitaikyti.

Trečia, vis daugiau įmonių susipažįsta su Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) reikalavimais. Ataskaitų teikimo ir atskaitomybės reguliavimas neretai lyginamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, tačiau šis reguliavimo traukinys yra nepalyginamai ilgesnis, o jo kelionė – nesibaigiantys pokyčiai.

Galiausiai ketvirto tipo reguliavimo plėtra – su mokesčių sistema susiję pakeitimai, kai tarša yra apmokestinama. Šioje srityje teks susidurti su ES apyvartinių taršos leidimų sistemomis, ES pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism; CBAM) ir kt.

Kaip išlikti?

Reguliavimo plėtros rezultatas – Lietuvoje nuo 2024 m. lapkričio 1 d., statant administracinius, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatus, o nuo 2028 metų – visus naujus visuomeninius pastatus, įsigalios reikalavimas naudoti bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Į tai turi būti atsižvelgta skelbiant apie tokių pastatų projektavimo ir rangos pirkimą. Kitas pavyzdys – Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsigalioja praktika, kad ateityje nuomotojai nebegalės toliau nuomoti komercinio nekilnojamojo turto, kurio energetinė klasė yra per žema.

Judėjimas prasideda ir tęsiasi, kai vadovybė aiškiai paskelbia apie šio pokyčio svarbą ir nusistato tikslus. Reikia susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn.

Tai tik pora pavyzdžių, rodančių, kaip keičiasi verslo aplinka. Tvarumo pokyčių temos išvengti nepavyks. Todėl verta mokytis ir diegti naują praktiką: kruopščiai atlikti materialumo analizę, parengti tvarumo strategiją ir ją integruoti į verslo planą, nustatyti esminius tvarumo strategijos prioritetus ir nuosekliai jų laikytis.

Praktika rodo, kad siekti pažangos geriausiai sekasi įmonėms, kuriose priimtas susitarimas dėl vadovo vaidmens tvarumo dienotvarkėje. Judėjimas prasideda ir tęsiasi, kai vadovybė aiškiai paskelbia apie šio pokyčio svarbą ir nusistato tikslus. Reikia susiplanuoti žingsnius ir judėti pirmyn, net jeigu jaučiate žinių ir kompetencijų trūkumą. Neaiškumo ir iššūkių šioje kelionėje tikrai netrūks, bet tai savaime suprantama ir su tuo susiduria visi rinkos dalyviai.  Svarbiausia atminti, kad esate ne vieni.