Į darbą grįžusius emigrantus priimtų 77 proc. darbdavių, jei tik žmonės atitinka kvalifikaciją. Taip išsiaiškino Užimtumo tarnyba, apklaususi per 500 įmonių.

„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Vytautas Bingelis iš Londono į Lietuvą grįžo prieš metus, jau turėdamas pasiūlymą lietuviškoje baldų įmonėje. Bet grįžo ne dėl darbo, o su žmona nusprendė vaikus auginti čia.

Anglijoje V. Bingelis triūsė aštuonerius metus.

„Kol mokėmės universitete, dirbome kavinėje, tada visokių darbų buvo: sandėlių ir gamyklų“, – pasakojo sugrįžęs iš Anglijos V. Bingelis.

Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius.

Dabar gyvena Švėkšnoje, kasdien važinėja į darbą prie Klaipėdos. Ir skaičiuoja, kur gyventi pigiau.

„Anglijoje labai didelės nuomos kainos, automobilio išlaidos, servisai“, – prisiminė vyras.

„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, todėl turime vertinti kiekvieną į Lietuvą grįžtantį žmogų“, – akcentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Prieš trejus metus darbdaviai skeptiškiau žiūrėjo į emigrantus. 62 proc. sakė, kad emigrantai turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms. Dabar taip mano tik 36 proc. 

„Jie prašo lankstesnio darbo laiko, darbo nuotoliu, papildomų naudų antrai pusei, šeimai“, – teigė „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.

Grįžę dažniausiai kimba į gamybos, statybos, prekybos, transporto darbus, bet yra ir inžinierių, mokytojų. O kartelė uždarbiui esą ne tokia ir didelė.

„Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius. Aukštos kvalifikacijos darbą sutiktų dirbti ir už 2 tūkst. eurų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė.

„Atlygį pritaikome nuo veiklos rezultatų – jie dažnai generuoja geresnius veiklos rezultatus ir nuo to priklauso jų premijos“, – aiškino „SBA Home“ personalo vadovė.

 Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Užsienio reikalų ministerija skelbia, jog pastaruosius kelerius metus lietuvių grįžta daugiau negu išvažiuoja.

Kur įsitvirtina, atsakyti sunkiau. Pagal vienam gyventojui tenkantį sugrįžtančiųjų skaičių visgi pirmauja ne didmiesčiai, o provincija.

„Priežastys – šeima, artimieji. Jie pasiilgę ir taip pat mato teigiamus pokyčius Lietuvoje“, – kalbėjo URM Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.

Bet kai kurių akimis grįžtamoji migracija – sunkiai matoma.

„Dar vienas dalykas, kas baugina – jei grįžta su užsieniečiu, kokia bus jo integracija“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.