„Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Esame labai susirūpinę, kad naujasis projektas sudarytas neatsižvelgiant į šiuos principus, diskriminuojant vieną verslo sektorių“, – pirmadienį pranešė LBA.

Pasak jos, bankų ir kitų kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje prastėja jau kelerius metus iš eilės – bankai nuo 2020 metų moka trečdaliu didesnį pelno mokestį – 20 proc. vietoj įprastinių 15 proc., o 2021 metais toks  laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.

Be to, pasak asociacijos, Lietuvos finansų rinkos situacija nėra išskirtinė – sektoriaus likvidumas yra išaugęs visoje Europoje, tačiau Šiaurės-Baltijos regione toks apmokestinimas nėra svarstomas. Todėl tai sumažins Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka.

Maždaug 0,5 mlrd. eurų per dvejus metus surinkto solidarumo įnašo siūloma skirti krašto apsaugos finansavimui, tačiau prie to turėtų prisidėti visos šalies įmonės, o ne vienas sektorius, teigia LBA.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Už 2023 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų  grynųjų palūkanų pajamas. Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.