- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atpigus biokurui centralizuotai tiekiama šilumos energija artėjantį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, pigs 1–2 proc. – vidutiniškai iki 7,2 cento už kilovatvalandę (be PVM), prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Prognozuojame 1–2 procentų šilumos kainų sumažėjimą palyginti su praėjusiu sezonui“ – penktadienį žurnalistams sakė LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.
LEA direktorės Agnės Bagočiutės teigimu, ateinantį šildymo sezoną nebegaliojant nuliniam PVM tarifui šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji.
„Atsiras PVM tarifas (9 proc. – BNS), bet tai nereiškia, kad kaina išaugs. Tiksliai pasakyti negalime, tačiau (...) biokuras ir dujos yra pigesnės, o kuro dedamoji turi didžiausią įtaką šilumos kainai. Tad pasakyti, kad kaina išaugs, dabar tikrai negalima ir nebūtų teisinga“, – žurnalistams sakė A. Bagočiutė.
Agentūros teigimu, 2024–2025 metų šaltąjį sezoną apie 80 proc. šilumos Lietuvoje bus pagaminta iš biokuro, kuris, palyginti su praėjusiu sezonu, turėtų pigti 2–3 proc. iki 20 eurų už megavatvalandę (MWh).
Biokuras, pasak analitiko, sudaro apie pusę galutinės šilumos kainos.
„Prognozuojame su atsargiu optimizmu“, – pabrėžė A. Budraitis.
Be to, anot jo, šilumos kainoms poveikį darys nauja jų skaičiavimo metodika: „Kuri leis stabilizuoti, suvienodinti šilumos kainas viso sezono metu. Kainos sezono pradžioje ir pabaigoje gali būti šiek tiek aukštesnės.“
2023-2024 metų žiemos sezoną vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,3 cento už kWh, 2022–2023 metų – 8,9 cento.
Agentūros prognozėmis, tikėtina, jog šiemet turėtų pigti ir šildymas granulėmis bei malkomis – granulių biržos kaina rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, mažėja 20 proc. iki 36,49 euro už MWh, malkų medienos – 4,4 proc. iki 41,47 euro.
Pasak LEA, Vilniuje visu pajėgumu šiemet pradės veikti abu Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko katilai, kurie patenkins iki 40 proc. sostinės šilumos poreikio.
Anot A. Budraičio, per aštuonis mėnesius vidutinė biokuro kaina siekė 18 eurų už MWh, arba 25 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai: „Biokuro kaina šiemet išlieka žemiausiame lygyje per pastaruosius trejus metus.“
„Iki šių metų pabaigos tikėtinas biokuro kainų augimas, bet tai būdinga šaltajam sezonui, kai biokuro kainos pradeda kilti“, – sakė jis.
Pasak LEA, biokuro kaina sudaro apie pusę galutinės šilumos kainos.
Didžiausios biokuro kainos pastaraisiais metais fiksuotos 2022–2023 metais, kai sustojus pigaus baltarusiško biokuro importui jo kaina išaugo iki 32,5 euro už MWh.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nusipirkti būstą darosi beveik neįmanoma: pradiniam įnašui lietuviai taupo ilgiausiai visoje ES
Būsto kainos šalyje nenumaldomai auga, tad nusipirkti namą ar butą, ypač jaunoms šeimoms, darosi beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto vystytojai beda pirštu į per didelę biurokratiją, esą geriausiu atveju statybos leidimo jau tur...
-
Šildymo sezono startas: kur radiatoriai jau kaista?3
Kai kuriose savivaldybėse jau kaista radiatoriai. ...
-
Pardavėjų gudravimas: kaip neįsigyti buto su nenaudingu plotu?
Perkant butą arba namą kiekvienas kvadratinis metras yra itin svarbus, ypač dabar, kai kvadratinio metro kaina jau perkopė 3 tūkst. ribą. Kartais pardavėjai, ypač naujų butų, gudrauja ir pirkėjams siūlo esą didesnius butus. Bet juose nebūna pertv...
-
Naujoji ECB priežiūros valdybos vadovė Vilniuje susitinka su bankų atstovais
Lietuvoje lankosi naujoji Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch (Klaudija Buš). ...
-
Siūloma leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose
Ketvirtadienį Seime pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas siūlymas įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. ...
-
A. Armonaitė: maitinimo versle dramatiško bankrotų bumo nematyti3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad maitinimo versle, kuriam nuo šių metų panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata, dramatiško bankrotų bumo nėra. ...
-
Seimas: Lietuva netrukus prisijungs prie JT žemės ūkio plėtros fondo1
Lietuva netrukus taps Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) nare – Seimas ketvirtadienį ratifikavo 1976 metų Romos susitarimą dėl šio fondo steigimo. ...
-
Elektros kaina visą savaitę daliai gyventojų bus aukštesnė: tai lemia vienas dalykas5
Pastarosiomis dienomis vyraujančios oro sąlygos lėmė didžiulį elektros kainos šuolį biržoje. Kai kurie gyventojai ir verslai iki pietų už elektrą mokėjo keturis kartus daugiau nei įprastai. Nors aukštesnės kainos laikysis visą sava...
-
Ministerija pervedė savivaldybėms lėšų didesniam mokytojų darbo užmokesčiui1
Nuo šių metų rugsėjo 15,5 proc. padidinus šalies mokytojų darbo užmokestį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia pervedusi papildomų lėšų savivaldybėms. ...
-
LIPFA: trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų grąža siekė 11,5 proc.
Per trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 11,5 proc., o jų valdomas turtas – 8,5 mlrd. eurų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Tuo metu, nuo pat gyvenimo cikl...