Anot „Spinter“ tyrimų, beveik kas trečias šalies gyventojas kelių kokybę vertina blogai arba labai blogai.  

„Norėtųsi progreso, kad stabilizuotumėmės, bet viskas yra susiję ir su pinigais“, – akcentavo socialinių tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Savivaldybių asociacija pabrėžia, kad situacija tragiška ir dėl tiltų, mat 109 jų – prastos kokybės. 

„Beveik neturime savivaldybių, kur nebūtų arba uždaryti tiltai, arba tiltams nebūtų taikomas ribojimas dėl sunkiasvorio transporto pravažiavimo“, – teigė laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Norėtųsi progreso, kad stabilizuotumėmės, bet viskas yra susiję ir su pinigais.

Skaičiuojama, kad blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti per ateinančius ketverius metus reikėtų 8 mlrd. eurų.

„Jeigu tokios sumos būtų, turėtume visus kritinės būklės tiltus sutvarkytus per ketverius metus bei turėtume pasiekti 30 proc. blogų kelių tinklo rodiklį“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka.

Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis kelių yra blogos kokybės. Kelių asociacijos atstovas pabrėžia, kad neskiriant pakankamai lėšų, per kelis metus skaičius pakils iki 50 proc.

Norint pasiekti Vokietijos lygį – blogos kokybės kelių skaičių sumažinti iki 5 proc. – prireiktų bent 2 mlrd. eurų per metus.

„Dešimt metų ir pasiektume, pilnai funkcionuojant tolingui, kuris statytų mums naujas autostradas“, – aiškino asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. 

Tačiau kol kas, geriausiu atveju, per ketverius metus kelių gerinimui bus skiriama tris kartus mažiau – apie pustrečio milijardo eurų.

„Šiemet yra skirtas rekordinis finansavimas keliams – netoli 1 mlrd. eurų. Mes su „Via Lietuva“ esame padare namų darbus ir esame pajėgūs kitais metais panaudoti 1,3 mlrd. eurų“, – tikino susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savo kelių kokybe Lietuvą lenkia ir Lenkija. Jos valdžia keliams skiria apie 15 kartų daugiau nei Lietuvos.

„Žmonės iš mūsų juokiasi ir užduoda klausimą, kodėl trečius metus lopote duobes, o ne nuskutate tuos kelis šimtus metrų ir sutvarkote. Mes neturime pinigų, dėl to taip elgiamės“, – pabrėžė Š. Frolenka. 

Norint, kad kelių būklė butų stabiliai gerinama, siūloma kelius apmokestinti.

„Pačiam tenka ne kartą važiuoti per Lenkiją ir matome, kad ten pagrindiniai keliai yra mokami. Neatmesčiau tokio varianto, kad tai gali būti“, – teigė A. Klišonis.

Tarp siūlomų naujų finansavimo šaltinių – elektroninės kelių rinkliavos paslauga „e-tolling“, nauja kelių naudotojų rinkliava, kuri šalyje galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą ir kelių fondas, kuris būtų pildomas iš sunkiojo transporto registracijos mokesčio.