Tam įtakos turėjo nestabili vėjo elektrinių gamyba, brangusios gamtinės dujos bei elektros gamybai naudotos šiluminės elektrinės, taip pat neveikusi Suomijos ir Estijos jungtis „EstLink 2“ ir elektros importas iš Centrinės Europos, ketvirtadienį skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, kad rugpjūtį elektros pagaminta ir suvartota panašiai kaip ir liepą, tačiau didesnę dalį elektros poreikio reikėjo gaminti vietinėse šiluminėse elektrinėse arba importuoti.

Pasak jos, rugpjūčio 29 dieną 20 val. elektra kainavo brangiau nei 400 eurų už MWh, tuo metu antradienį 20 val. vakare – ir 500 eurų už MWh.

„Tam įtakos turi augančios gamtinių dujų kainos Europoje. TTF prekybos aikštelėse Olandijoje rugpjūčio 8 dieną dujų kaina pasiekė 40 eurų už megavatvalandę – aukščiausią lygį nuo praėjusių metų ir išlieka panaši iki šiol. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad iki rugsėjo 3 dienos buvo remontuojama „EstLink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos, kuri riboja Baltijos ir Šiaurės šalių prekybą“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.

„Litgrid“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį neigiamos valandinės elektros kainos formavosi 29 kartus, kai liepą tokie atvejai fiksuoti 18 kartų.

„Paskutinį kartą tiek daug neigiamų kainų buvo gegužę. Didžioji jų dalis pasirodė itin vėjuotais ir saulėtais savaitgaliais, kai elektros suvartojimas buvo mažas. Pavyzdžiui, rugpjūčio 11 dieną dėl itin didelės vietinių vėjo ir saulės elektrinių gamybos ne tik fiksavome neigiamas kainas, bet ir pasigaminome daugiau energijos nei tądien suvartojome. Kai kurie atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai netgi nusprendė riboti savo gamybą“, –  teigė A. Krasauskienė.

Lietuvoje elektros suvartojimas rugpjūtį sumažėjo 2 proc. iki 959 gigavatvalandžių (GWh). Tuo metu elektros gamyba šalyje smuko 2 proc. iki 610 GWh.

Vietinės elektrinės pagamino 64 proc. šalyje suvartotos elektros. 34 proc. šios elektros pagamino saulės jėgainės, vėjo jėgainės – 28 proc., šiluminės elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 13 proc., kitos – 9 proc.

Rugpjūtį Lietuva importavo 701 GWh elektros – 1 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Bendras importo srautas sudarė 47 proc. šalies suvartojimo. 72 proc. energijos rugpjūtį importuota per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. – iš Lenkijos.

Eksportas praėjusį mėnesį Lietuvoje augo 7 proc. iki 251 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 89 proc., o likę 11 proc. – į Lenkiją.