Balandžio 29–gegužės 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 40 proc. iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės teigimu, praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas mažiausias elektros suvartojimas šiemet – 186 gigavatvalandės (GWh) per savaitę, o paskutinį kartą tokia žema elektros paklausa buvo prieš metus.

„Pagrindinė priežastis – laisvadienis trečiadienį, tačiau prisidėjo ir šilti bei saulėti orai“, – pranešime teigė ji.

Anot pranešimo, trečiadienį 11–18 val. elektros kainos Lietuvoje buvo neigiamos ir svyravo apie minus 2 eurus už MWh. Gegužės 1 diena yra laisvadienis ir daugelyje kitų Europos šalių, todėl, pasak „Litgrid“ neigiamos kainos fiksuotos daugelyje prekybos zonų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas mažiausias elektros suvartojimas šiemet – 186 gigavatvalandės (GWh) per savaitę (...)

 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 21 proc. nuo 234 GWh iki 186 GWh. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 160 GWh elektros energijos – 12 proc. daugiau nei savaitę prieš tai, kai vietinė gamyba siekė 143 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 14 proc. iki 65 GWh, saulės elektrinių gamyba augo 60 proc. iki 47 GWh, hidroelektrinių generacija –12 proc. iki 22 GWh. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 36 proc. iki 13 GWh, kitos elektrinės pagamino 12 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 41 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 30 proc., hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.

32 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 16 proc. iki 117 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 34 proc. iš Latvijos, o likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 44 proc. iki 51 GWh, kuriame 6 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. į Latviją, o likę 67 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.