Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę dėl nurimusio vėjo Lietuvoje mažėjo vietinės gamybos dalis, tačiau elektros kaina išliko stabili. Pirmoje savaitės pusėje vėjo elektrinės gamino minimaliai, jas keitė vietinės šiluminės elektrinės ir didesni importo srautai iš Lenkijos. Tačiau antroje savaitės pusėje, o ypač savaitgalį, vėjo elektrinių generacija vėl išaugo ir dėl mažesnio elektros poreikio fiksavome neigiamas kainas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, šeštadienį 10–19 val. bei sekmadienį 7–8 ir 10–19 val.  valandos elektros kaina biržoje siekė vos 0 eurų už MWh arba buvo neigiama.

„Iš viso savaitgalį net 19 valandų elektros biržoje įsigyti buvo galima nemokamai arba ją perkant gauti iki 10 eurų už megavatvalandę“, – sakė A. Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 220 gigavtavalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 137 GWh elektros – 10 proc. mažiau nei prieš savaitę (152 GWh).

Daugiausiai elektros Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino saulės elektrinės, bet jų gamyba sumažėjo 4 proc. iki 46 GWh. Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę mažėjo 32 proc. iki 39 GWh, hidroelektrinių – 8 proc. iki 18 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių augo 43 proc. iki 21 GWh, kitos elektrinės pagamino 13 GWh elektros energijos.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę generavo 34 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, vėjo elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.

44 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota, importo kiekis, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 8 proc. iki 169 GWh. 69 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o 31 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 11 proc. iki 62 GWh. 88 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 12 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas praėjusią savaitę siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 64 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.