Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Pučiant tokiems stipriems vėjams, vietinė elektros gamyba savaitės pradžioje užtikrino daugiau nei 80 proc. viso šalies vartojimo, tačiau vėliau nurimus orams vėjas tesudarė kelis procentus vietinės gamybos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.

Anot jo, praėjusią savaitę pirmadienį valandinė vėjo gamyba Lietuvoje vietomis siekė beveik 1 gigavatvalandę (GWh) ir labiau priminė žiemos–pavasario laikotarpiui būdingus generacijos kiekius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 6 proc. iki 211 GWh, vietos elektrinės užtikrino 72 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 152 GWh elektros – 39 proc. daugiau nei prieš savaitę (109 GWh).

Daugiausiai elektros Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 3,2 karto iki 58 GWh, saulės jėgainių – 10 proc. iki 48 GWh, hidroelektrinių – 13 proc. iki 19 GWh, šiluminių elektrinių krito 28 proc. iki 15 GWh, kitos elektrinės pagamino 13 GWh elektros energijos.

Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 38 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 31 proc., hidroelektrinės – 13 proc., šiluminės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.

36 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota, importo kiekis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 5 proc. iki 156 GWh. 75 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o 25 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo beveik 2,2 karto iki 69 GWh. 90 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 10 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas praėjusią savaitę siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi, „NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.