- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės žadėta mokesčių reforma galėtų būti svarstoma Seimo pavasario sesijoje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Manau, kad uždarius dabartinio biudžeto svarstymo procedūras bus galima prie tų klausimų grįžti. Manyčiau, kad Seimo pavasario sesijoje, tikėtina, kad bus galima svarstyti tuos pakeitimus, jei sutarimas bus“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.
Pasak G. Skaistės, pasiūlymai pateikti koalicijos partneriams, o viešai juos ketinama pristatyti tik radus bendrą sutarimą.
„Parengtas krepšelis pasiūlymų, kuris atliepia ir tarptautinių institucijų rekomendacijas, kas buvo kabama Lietuvoje kurį laiką. Jis yra pateiktas koalicijos partneriams. Tuomet, kai tą sutarimą su koalicijos partneriais turėsime, tuomet galima ir visuomenei pristatyti tolimesnėms diskusijoms. Kol sutarimo su koalicijos partneriais nėra, sakyčiau, kad šiek tiek ankstyva“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas siūlo Vyriausybei mažinti mokesčių lengvatų, įvesti aplinkosaugos bei visuotinį nekilnojamojo turto mokesčius.
Finansų ministrės teigimu, daugiausiai diskusijų kyla dėl mokesčių, kurie yra „arčiau žmogaus“.
„Kai reikia vieną mokesti mažinti, visi už, kai reikia kitą šiek tiek kilstelėti, iškart yra problematika. Matome, tos diskusijos pakankamai sudėtingos ties tais mokesčiais, kurie jau arčiau žmogaus – tiek nekilnojamojo turto modelio keitimas, tiek turbūt ir aplinkosauginiai mokesčiai“, – teigė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, apie mokesčių reformą anksčiau ir plačiau diskutuoti neleido ekonominis neapibrėžtumas ir susiklosčiusios aplinkybės – COVID-19 pandemija, vėliau – migrantų krizė, o dabar – karas Ukrainoje ir nestabilumas energetikos sektoriuje.
„Iki šiol prioritetas buvo mokesčių sistemos stabilumas ir prognozuojamumas. Pokyčiai ir diskusijos apie tuos pokyčius tokiais neramiais laikais būtų buvę tiesiog sudėtinga. Teisingiau buvo palaukti, kol situacija stabilizuosis, turėjome laiko išsamioms diskusijoms, analizei, kaip vyksta kitose šalyse, kokie ten mokestiniai režimai. Tam tikras turėjome diskusijas ekspertinėje darbo grupėje“, – sakė finansų ministrė.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.
Rugsėjį ministrė sakė, kad nauji mokesčiai turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apžvalgos bokštas „Burė“ Nemuno deltos parke turėtų iškilti iki metų pabaigos2
Pernai bendrovei „Kavesta“ neįvykdžius įsipareigojimų ir Nemuno deltos regioniniame parke nepastačius apžvalgos bokšto „Burė“, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) projektą perėmė Šilutės ...
-
Politikai grįžta prie siūlymų steigti „valstybines vaistines“15
„Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis. ...
-
EK patvirtino 100 mln. eurų paramos schemą energijai imlioms Lietuvos įmonėms2
Nuo energetinės krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą – verslas bus atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo už atidėtas socialinio draudimo įmokų su...
-
Mokesčių pertvarkoje siūlomas ir didesnis mažųjų bendrijų apmokestinimas8
Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). ...
-
Vilniuje buvo sutrikusios „Susisiekimo paslaugų“ programėlės
Penktadienį Vilniuje buvo sutrikusios parkavimo paslaugų ir bilietų įsigijimo programėlės „m.parking“ ir „m.ticket“. Taip pat neveikė miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų savitarna inte...
-
Centriniai bankai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo4
Centriniai bankai buvo įsitikinę, kad, keldami palūkanų normas, nors ir skausmingai daugeliui, sumažins infliaciją iki vadovėlinės 2 proc. ribos ir visi gyvens laimingai. Bankinės sistemos nestabilumo, atrodo, jie nesitikėjo. Lietuvoje, nors finansin...
-
ŽŪR pirmininkas: 8 mln. eurų paramos paskirstymo modelis mus tenkina2
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūk...
-
Verslams Klaipėdos senamiestyje – išbandymų metas7
Kapitalinis remontas Klaipėdos senamiesčio gatvėse, trunkantis daugiau nei metus, gali užsitęsti net iki rugpjūčio. Ši žinia ne itin nudžiugino senamiesčio verslininkus, kurie dėl remonto darbų patiria nuostolių. Keliolika jų nusiteikę at...
-
G. Nausėda: EK sprendimas dėl nulinės taršos sukurs naujų galimybių Lietuvos verslui10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. ...
-
M. Navickienė palaiko Finansų ministerijos siūlymą dėl individualios veiklos apmokestinimo2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. ...