Teisinasi, kad mažiau uždirbo, nes investavo į tvarumą, įmones, kurios rūpinasi aplinkosauga ir yra socialiai atsakingos, esą iš to gyventojai išloš ateityje, tačiau ne visus tokie argumentai guodžia, sako nebepasitikintys pačia sistema.

Vilnietis Vytis pensijai antroje pakopoje kaupti pradėjo kiek daugiau nei prieš penkiolika metų.

„Reikėjo mano sutikimo, bet rašiau visur „taip“ ir pliusus ten tam papildomam kaupimui, kuris į „Sodrą“ yra mokamas. Žodžiu, bent jau sąžinė negriauš, kad viską dariau“, – pasakojo Vytis.

Tačiau pasitikėjimas sistema išgaravo.

„Pasitikiu ribotai, bandau žiūrėti, sekti informaciją“, – teigė vilnietis.

Vytis, paklaustas, kodėl sako, kad ribotai, teigė: „Nelabai tikiu šia ekonomine sistema. Manau, dar bus labai daug pasikeitimų, kurių nelabai galime prognozuoti“.

Žmonės buvo apgauti, įstatymas daug kartų keitėsi. Iš pradžių atrodė patraukliai, dabar visai nepatraukliai.

Apie smukusį pasitikėjimą kalba ir kiti seniau kaupiantys.

„Žmonės buvo apgauti, įstatymas daug kartų keitėsi. Iš pradžių atrodė patraukliai, dabar visai nepatraukliai“, – šnekėjo pašnekovas.

Lietuvos banko duomenimis, pernai antroje pensijų pakopoje kaupė 1 mln. 400 tūkst. gyventojų. Iš jų aktyviai tai darė tik kiek daugiau nei pusė, 800 tūkst.

„Kaupiu, bet gailiuosi, kad kaupiu. Tai, kad ten lošimas kazino“, – sakė pašnekovas.

Didžioji dalis antros pakopos pensijų fondų pirmąjį pusmetį gyventojams uždirbo dviženklę grąžą.

Geriausiai pasirodė „Allianz Lietuva“. Jų fonduose kaupia kiek mažiau nei penktadalis.

„Vidutinė grąža antros pakopos pensijų fonduose buvo 9,7 proc., o trečios pakopos 9,6 proc“, – aiškino „Allianz Lietuva“ investicijų analitikas Rimas Strazdas.

Jaunesnių antroje pakopoje kaupiančiųjų grąža siekia ir daugiau nei 15 proc. Tiesa, jų pinigais fondai rizikuoja labiausiai.

„Rizikos lygiai skiriasi, tarkime, vyresnių žmonių pensijų fondai yra kažkiek konservatyvesni. Tikrai tos grąžos svyruoja nuo 2–3 proc. iki 13,14“, – nurodė R. Strazdas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

SEB bankui priklausančiuose fonduose kaupia beveik ketvirtadalis.

Jaunesniems kaupiantiesiems uždirbo beveik 13 proc. Vyresniems – kiek mažiau.

„Sumetinus pirmojo pusmečio rezultatus, išskaičiavus metinę grąžą, ji būtų artima 4–5 proc. Tai yra maždaug tai, ko ir tikimasi iš pensijų fondų“, – kalbėjo SEB investicijų valdymo vadovas Paulius Kabelis.

Labiausiai nuo visų atsilieka daugiausiai turto valdantis „Swedbank“. Jo valdomuose fonduose kaupia 39 proc. antros pakopos dalyvių.

„Grąža siekia apie 10 proc. nuo metų pradžios jauniausiuose fonduose, o konservatyvesniuose fonduose, kur kaupia vyresnio amžiaus žmonės, grąža buvo apie 2 proc.“, – šnekėjo „Swedbank“ pensijų fondų valdytojas Darius Svidleras.

Sako, uždirba mažiau dėl pasirinktos strategijos.

„Pasikeitimai bus tokie dideli, kad dabar neverta planuoti labai toli į priekį.

„Visa mūsų veikla yra susijusi su tuo, kad išsirinktume investicijas tose įmonėse, kurios turi tvarumo tikslus“, – pabrėžė „Swedbank“ pensijų fondų valdytojas.

Tai reiškia, kad investuoja į įmones, kurios rūpinasi aplinkosauga, naudoja žaliąją energetiką, pavyzdžiui, saulės ar vėjo, ir yra socialiai atsakingos.

Anot „Swedbank“, gyventojai nepasitenkinimo jausti neturėtų, esą jie labiausiai išloš ilguoju laikotarpiu.

„Ilgasis laikotarpis įprastai finansų rinkose – apie dešimt metų ir ilgiau“, – tikino D. Svidleras.

„Pasikeitimai bus tokie dideli, kad dabar neverta planuoti labai toli į priekį“, – aiškino pašnekovas.

Lietuvos pensijų fondai apie 700 mln. yra investavę Lietuvoje. Pavyzdžiui, beveik 50 mln. į „Ignitis grupės“ akcijas.