- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija.
Kaip antradienį pranešė NKSC, studijos duomenimis, dažniausiai su kibernetinėmis grėsmėmis susiduriantys kritinės svarbos sektoriai yra energetika, susisiekimo infrastruktūra, įskaitant aviaciją ir laivybą, bei komunikacijos.
Anot centro, pirmąjį 2024-ųjų pusmetį stebėtas trečdaliu išaugęs paskirstytų paslaugos trikdymo atakų („DDos“) skaičius.
Taip pat daugiau negu dvigubai išaugo incidentų, kurių metu įsibrovėliai pakeitė svetainės turinį (angl. website defacement), gavo nuotolinę prieigą prie sistemų (angl. remote code execution) ir prisijungė prie administratoriaus teises turinčių vartotojų paskyrų (angl. elevation of privilege).
Dažnėjantys priešiškai nusiteikusių šalių veiksmai reikalauja didesnio regiono valstybių įsitraukimo stiprinant kibernetinę gynybą.
Analizuojant viešų šaltinių informaciją, dažniausiai minimos duomenų viliojimo (angl. phishing) atakos. Studijos duomenimis, lyginant su 2023-aisiais, šiemet jos fiksuotos rečiau, tačiau vis dar išlieka vienu dažniausių atakų tipų.
NKSC teigimu, rizikas regiono kibernetiniam saugumui kelia tiek priešiškai nusiteikusių valstybių, ypač Rusijos, finansuojamos programišių grupės, tiek nusikalstamos grupuotės, vadinamieji „haktyvistai“.
Pastarųjų motyvai – nuo finansinės naudos iki visuomenės destabilizacijos, žvalgybos bei politinės įtakos.
Pasak analizę atlikusių specialistų, dažnėjantys priešiškai nusiteikusių šalių veiksmai reikalauja didesnio regiono valstybių įsitraukimo stiprinant kibernetinę gynybą.
„Veikiant atskirai šią kovą laimėti yra sunkiau, todėl aktyvesnis regiono šalių bendradarbiavimas ir intensyvesnis apsikeitimas informacija apie kibernetines grėsmes leistų stiprinti viso regiono kibernetinį atsparumą“, – pranešime cituojama NKSC Regioninio kibernetinės gynybos centro vadovė Inga Žukauskienė.
Kaip nurodo NKSC, studijoje analizuojama informacija iš atvirų šaltinių apie kibernetinius incidentus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Analizuojamas laikotarpis apima 2023-ųjų ir 2024-ųjų pirmuosius pusmečius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertės: dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose degalų, dujų kainos Lietuvoje neturėtų kilti
Neramumai Artimuosiuose Rytuose neturėtų reikšmingai paveikti gamtinių dujų ar naftos produktų kainų Lietuvoje, sako Energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė. ...
-
Šildymo sezono startas: kur radiatoriai jau kaista?3
Kai kuriose savivaldybėse jau kaista radiatoriai. ...
-
Pardavėjų gudravimas: kaip neįsigyti buto su nenaudingu plotu?
Perkant butą arba namą kiekvienas kvadratinis metras yra itin svarbus, ypač dabar, kai kvadratinio metro kaina jau perkopė 3 tūkst. ribą. Kartais pardavėjai, ypač naujų butų, gudrauja ir pirkėjams siūlo esą didesnius butus. Bet juose nebūna pertv...
-
Naujoji ECB priežiūros valdybos vadovė Vilniuje susitinka su bankų atstovais
Lietuvoje lankosi naujoji Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch (Klaudija Buš). ...
-
Siūloma leisti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose
Ketvirtadienį Seime pateiktas Finansų ministerijos inicijuotas siūlymas įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose. ...
-
A. Armonaitė: maitinimo versle dramatiško bankrotų bumo nematyti3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad maitinimo versle, kuriam nuo šių metų panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata, dramatiško bankrotų bumo nėra. ...
-
Seimas: Lietuva netrukus prisijungs prie JT žemės ūkio plėtros fondo1
Lietuva netrukus taps Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) nare – Seimas ketvirtadienį ratifikavo 1976 metų Romos susitarimą dėl šio fondo steigimo. ...
-
Elektros kaina visą savaitę daliai gyventojų bus aukštesnė: tai lemia vienas dalykas5
Pastarosiomis dienomis vyraujančios oro sąlygos lėmė didžiulį elektros kainos šuolį biržoje. Kai kurie gyventojai ir verslai iki pietų už elektrą mokėjo keturis kartus daugiau nei įprastai. Nors aukštesnės kainos laikysis visą sava...
-
Ministerija pervedė savivaldybėms lėšų didesniam mokytojų darbo užmokesčiui1
Nuo šių metų rugsėjo 15,5 proc. padidinus šalies mokytojų darbo užmokestį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia pervedusi papildomų lėšų savivaldybėms. ...
-
LIPFA: trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų grąža siekė 11,5 proc.
Per trečiąjį 2024 m. ketvirtį antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta grąža siekė 11,5 proc., o jų valdomas turtas – 8,5 mlrd. eurų, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Tuo metu, nuo pat gyvenimo cikl...