- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino naujus bendrovių „Vilniaus vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“ paslaugų tarifus, „Kauno vandenų“ tarifus ji turėtų patvirtinti gruodį, prognozuojama, kad tarifas didės 1,02 euro (su PVM).
Tuo tarpu „Klaipėdos vanduo“ tarifas didėja 0,69 euro (su PVM), pranešė tris įmones jungianti Atsakingos vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“. Uostamiestyje vanduo brangsta 34 proc., dėl to, anot „Klaipėdos vandenų“, vidutinės keturių asmenų šeimos mėnesio išlaidos padidės vidutiniškai 5,7 euro.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ įkainis dėl išaugusių elektros kainų padidės 57 centais (su PVM), pranešė įmonė.
Sostinėje butų gyventojams tarifas didės 39 proc., iki 2,02 euro (su PVM), individualių namų gyventojams – 39 proc., iki 2 eurų, įmonėms – 38 proc., iki 2,07 euro. Vieno šeimos ūkio sąskaita padidins vidutiniškai 2,88 euro per mėnesį (su PVM).
Bendrovės kaštai už elektrą per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2021 metų tuo pat laiku, išaugo 3,9 mln. eurų arba 2,4 karto.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas sako, kad didesnio tarifų augimo išvengta, nes įmonė pati pasigamina dalį elektros.
„Šiuo metu beveik 26 proc. visos sunaudojamos elektros kiekio pasigaminame patys: dalį iš nuotekų valymo procese susidariusio dumblo, dalį – iš ant bendrovei priklausančių pastatų stogų ir šalia jų įrengtų saulės fotovoltinių jėgainių“, – pranešime teigė S. Savickas.
Pasak jo, per dešimt mėnesių bendrovė pati pasigamino 35,2 proc. daugiau elektros nei pernai ir patyrė maždaug 1,7 mln. eurų mažiaus sąnaudų.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 276 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Atsakingos vandentvarkos asociacijos teigimu, tarifai VERT buvo perskaičiuoti dėl šiais metais smarkiai pabrangus elektrai, kuri sudaro apie 10–20 proc. vandentvarkos įmonių veiklos sąnaudų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę elektros kaina mažėjo 32 proc., dujos pigo 8,7 proc.2
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 3 centais
Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo trimis centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Kelių direkcija imasi įgriuvusio Kėdainių tilto padarinių šalinimo
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) penktadienį pranešė inicijavusi įgriuvusio pagrindinio į Kėdainius vedančio tilto per Nevėžį padarinių pašalinimo darbus, po jų žada vertinti, ar jis tinkamas eksploatacijai. ...
-
Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti: ką svarbu žinoti?
Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendim...
-
Lukiškių kalėjimo nuomos sutartis pratęsta iki 2025-ųjų
Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos sutartis su renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupe pratęsta trims metams, nuomos kaina didėja 9 proc., iki 31 tūkst. eurų per mėnesį, prane...
-
Lietuvos bankas: būsto kainos šiemet augs mažiau nei 20 proc.1
Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būt...
-
Lietuvos banko vadovas: augančios maisto kainos naudingos visai gamybos grandinei4
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų. ...
-
Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje pernai siekė 208 mln. eurų
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022 metais į Baltijos šalis investavo rekordinę sumą – 358 mln. eurų, iš jų 208 mln. eurų – į 11 projektų Lietuvoje. ERPB teigimu, tai didžiausia jos investicija šalyj...
-
G. Šimkus: kintamos palūkanos didina bankų pajamas ir pelną
Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena i&...
-
G. Skaistė: pernai eksportą didinęs Lietuvos verslas atlaikė karo iššūkius
Beveik prieš metus Rusijos pradėto karo Ukrainoje iššūkiams Lietuvos ekonomika buvo atspari, nes kūrybingas šalies verslas rado naujų eksporto rinkų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...