Tarptautinės geležinkelio linijos kontūrai ryškėja šalia Jonavos, ten nutįs beveik 30 kilometrų atkarpa, vėžės sujungs Kauną su Latvija.

„Lietuvoje statybų tempai įsibėgėja, statybų mastai gerokai didesni nei pas mūsų kaimynus“, – šnekėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ypatingos svarbos geležinkelio projektas „Rail Baltica“ jau statomas keturiolika metų, bet nuo grafiko atsilieka penkmetį ir kitąmet nebus baigtas, kaip planuota. Taip skelbia lietuvių, latvių ir estų bendras auditas.

„Tiek žemės paėmimo klausimai, projektavimas, teritorijų planavimas užtruko ilgiau nei buvo planuota“, – kalbėjo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Šiuo metu pasiruošę projektą padaryti iki 2030 m.“, – teigė „Rail Baltica Lietuva“ direktorius Arenijus Jackus.

Man labai gaila, bet turiu pasakyti: ne tik ministras, bet ir Vyriausybė, valdantieji turėjo suprasti, kad tai ne šiaip projektas.

Anot susisiekimo ministro, geležinkelis jau turėjo būti ties Panevėžiu, bet dvejus metus projektų nepateikia atsakinga Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.

„Jeigu Lietuvos geležinkelių vadovybė, kuri įgyvendina projektą Lietuvoje, neišsireikalaus atsakomybės iš atsakingų asmenų bendroje įmonėje, dalis jų jau nedirba, tai Susisiekimo ministerija bus priversta tą padaryti“, – nurodė susisiekimo ministras.

„Man labai gaila, bet turiu pasakyti: ne tik ministras, bet ir Vyriausybė, valdantieji turėjo suprasti, kad tai ne šiaip projektas. Tai projektas, kuris tęsiasi ilgai, kaštai didžiuliai“, – sakė Seimo Audito komiteto narė (LSDP) Rasa Budbergytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Net nutiesus geležinkelio liniją per tris Baltijos valstybes, po šešių metų, kyla rizika, kad bėgiais neriedės nė vienas traukinys.

„Mes iki traukinių dar nepriėjome. Deja, mes dar kalbame apie statybas“, – pabrėžė M. Skuodis.

Anot auditorių, iki šiol neaišku, ar traukiniai bus perkami, išnuomojami, ar vežėjai turės savus vagonus.

„Mūsų vertinimu, tam, kad turėtume traukinius, reikia inicijuoti jų pirkimus prieš aštuonerius metus“, – aiškino valstybės kontrolierius.

„Į šį klausimą turi atsakyti vežėjai, kaip planuoja tą daryti. Kai statome autostradą, turbūt negalvojame pirkti autobusų ar automobilių“, – nurodė „Rail Baltica Lietuva“ direktorius.

Mes net nesutvarkėme mokestinės sistemos, kad sugeneruotume didesnes pajamas.

Per septynerius metus europinio geležinkelio kaina jau išaugo keturis kartus, bet pinigų reikės dar. Tam, kad geležinkelis būtų pabaigtas, vien Lietuvai iš savo biudžeto reikės ieškoti 9 mlrd. eurų. Estijai – triskart mažesnės sumos – arti 3 mlrd., Latvijai – 7,5 mlrd. eurų.

„Vadinasi, paimsi pinigus iš tų sričių, kurios susiję su paslaugomis, pas mus susiję – švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga“, – aiškino MRU Viešojo administravimo instituto vadovas Andrius Stasiukynas.

„Mes net nesutvarkėme mokestinės sistemos, kad sugeneruotume didesnes pajamas. Nežinau, sėdime baloje, iš kurios dabar išėjimo nematau“, – tikino R. Budbergytė.

Pasak auditorių, dėl milijardų nepagelbės ir Briuselis. Mat iš naujo europinio biudžeto papildomų lėšų dar niekas nė neprašė.

„Gali atsirasti tarpas 2027–2028 m., kai bus pats darbų įkarštis ir didelis poreikis finansuoti statybų darbus, o mes jų neturėsime“, – šnekėjo M. Macijauskas.

„Mūsų išrinkti europarlamentarai, naujas eurokomisaras ir kiti asmenys, dirbantys dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, turės išsiderėti mums, kaip ir kitoms Baltijos šalims, palankias sąlygas“, – pabrėžė susisiekimo ministras.

Geležinkelis brango ir dėl pandemijos, ir dėl karo Ukrainoje, ir kainų šuolio, bet išlaidas esą atsvers nauda.

„Projektas duos 6,6 mlrd. tiesioginę naudą trims Baltijos valstybėms“, – teigė „Rail Baltica Lietuva“ direktorius.

Atnaujinta „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizė rodo, kad projektas brangsta mažiau nei paskaičiavo auditoriai – ne keturis, o tris kartus. Iki 15 mlrd. eurų. Ekspertas mano, kad kainos nesutampa sąmoningai.

„Mes matome reklaminį pranešimą, siekiant sumažinti galimą visuomenės susirūpinimą“, – sakė MRU Viešojo administravimo instituto vadovas.