- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėjant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.
„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų – tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi jis buvo nustatytas tada, kai labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos, ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Anot jos, pernai įvestas laikinas itin daug grynųjų palūkanų pajamų gavusių bankų apmokestinimas galėtų būti pratęstas nebent teoriškai.
„LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Vyriausybės vadovės teigimu, mokesčio bazės neliks, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nustojo kelti bazines palūkanų normas, o jų mažinimo rinkos tikisi artimiausioje ateityje.
„Įvairių rinkoje yra diskusijų, bet, matyt, kad tikėtini kažkada jau artimoje ateityje sprendimai į priešingą pusę“, – sakė premjerė.
2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.
Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES teismas priėmė Lietuvos ieškinį dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) priėmė Vyriausybės ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pa...
-
Seime – siūlymas pakoreguoti subjektų sąrašą dėl nuostolių atlyginimo netekus galimybės žvejoti
Antradienį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtraukti valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimyb...
-
NKSC apie S. Malinausko paviešintą informaciją: ne visos organizacijos imasi reikiamų priemonių
Tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui paviešinus informaciją apie įvairių įmonių ir institucijų asmens duomenų apsaugos spragas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nurodo, jog pastaroji situacija jiems yra žinoma. Centras...
-
Duomenų analitikas apie artėjantį šildymo sezoną: sąskaita bus didesnė2
Ateinantis šildymo sezonas nebus smarkiai pigesnis. ...
-
G. Landsbergis: denonsuoti sutartis su Rusija, Baltarusija buvo galima dar pavasarį2
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vyriausybei gegužę pateikus siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, prezidentas Gitanas Nausėda turėjo pakankamai laiko perduoti Seimui svarstyti šį kla...
-
S. Krėpšta: valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas sustiprintų pensijų sistemos tvarumą ir keltų visuomenės pasitikėjimą. Pasak jo, nors nesitikima, kad vien šio siūlymo pakaks...
-
Už pienines karves – 196–210 eurų išmokos
Parama už pienines karves šiemet, priklausomai nuo jų skaičiaus, sieks 196,14–210,07 euro už karvę, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
V. Šilinskas: taupymas pensijai, o ne būstui turi likti antros pakopos tikslu1
Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad taupymas pensijai, o ne būstui, automobiliui ar kitiems po...
-
Rugpjūtį – suderinta 0,8 proc. metinė infliacija
Metinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje rugpjūtį siekė 0,8 proc., vidutinė metinė – 1,5 proc., o mėnesio defliacija – 0,5 proc. ...
-
Valstybės duomenų agentūra: gamintojų kainos per mėnesį mažėjo
Gamintojų parduotos produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, mažėjo 1,5 proc., o be naftos produktų – 0,3 proc. ...