- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
„Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.
Ji nesutinka su teiginiais, kad laikinas mokestis pablogins investicinę aplinką: „Kol kas toks teiginys, jis nėra niekuo pagrįstas jis, tik tam tikra nuomonė“.
Opozicijos ir kai kurie valdančiųjų atstovai sako, kad naujuoju mokesčiu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką bei konkurencingumą.
Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų.
I. Segalovičienė sako, kad siūlomas solidarumo įnašas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes papildomos bankų pajamos yra netipinės ir susidarė dėl globalios infliacijos bei centrinių bankų sprendimų kelti bazines palūkanų normas.
„Šis finansinis aspektas didžiąja dalimi persikėlė Lietuvoje į išskirtinai netipines ir laikinas komercinių bankų grynąsias palūkanų pajamas. Dėl to tas netipiškumas tiek dėl būtinybės kurti karinę infrastruktūrą, tiek komercinių bankų sektoriuje tikrai suponuoja, kad laikino solidarumo įnašo nukreipimas karinės infrastruktūros objektams finansuoti yra pagrįstas ir pateisinamas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos.
Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: NPD didinimas, lengvatų pratęsimas bus teikiamas su 2024-ųjų biudžetu
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Seimui teikiant kitų metų biudžeto projektą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas, kai kurių lengvatų pratęsimas bus „iškirpti“ iš mokesčių reformos ir teikiam...
-
Premjerė: švietimas biudžete turi privilegijuotą padėtį, dėl to kenčia kiti sektoriai
Švietimas Lietuvos biudžete turi privilegijuotą padėtį, tai vyksta kitų sektorių sąskaita, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Privalomojo sveikatos draudimo fondas kitais metais bus subalansuotas?2
Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. ...
-
„Litgrid“ paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet didėja 2 kartus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,3 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 ce...
-
2024-ųjų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte – 12 proc. daugiau įplaukų
2024 metų Pensijų anuitetų fondo (PAF) biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas (14,6 mln. eurų). ...
-
Lietuvos banko siūlymus dėl gyvybės draudimo platintojų vertins Konkurencijos taryba1
Konkurencijos taryba žada įvertinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymą įstatymu įtvirtinti, kad draudikai negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkams už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą atlygį. ...
-
Elektra Lietuvoje per savaitę pigo 18,5 proc., dujos TTF biržoje brango 6,4 proc.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 18,5 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 6,4 proc. ...
-
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą1
Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais...
-
Į kiaušinius mokslininkai įterpė jodo bei seleno: kada jie atsiras prekyboje?29
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose. ...
-
Siūloma griežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą5
Parlamentarai nusiteikę nuo 2024 metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą. ...