- Aurimas Ragelis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos kaina vertinama daugiau nei 0,5 mlrd. eurų (be PVM).
Projektavimo ir rangos darbų pirkimą ketinama skelbti šių metų pabaigoje – dėl to LTG šiuo metu konsultuojasi su rinkos dalyviais. Visą geležinkelio ruožą, įskaitant eismo valdymo bei kitų sistemų įdiegimą ir linijos testavimą, siekiama užbaigti iki 2030 metų pabaigos.
„Svarbiausi numatyti darbai: projekto parengimas, statybą leidžiančių dokumentų gavimas, sankasos ir bėgių įrengimas beveik 54 kilometrų atkarpoje“, – BNS teigė LTG „Rail Baltica“ projekto komunikacijos partnerė Gintarė Urniežė.
Kaip nurodoma projekto dokumentuose, planuojamame statyti ruože numatoma įrengti septynis geležinkelio tiltus arba viadukus, dešimt automobilių viadukų, taip pat septynis tunelius, tris žaliuosius tiltus, skirtus laukiniams gyvūnams bei vieną požeminę perėją.
Tarp Panevėžio ir Lietuvos–Latvijos sienos iš viso ketinama nutiesti 53,8 kilometrų ilgio dvikelio geležinkelio sankasą bei suremontuoti beveik devynis kilometrus rajoninių kelių, taip pat pastatyti regioninę stotį Pasvalio rajone esančiame Joniškėlyje.
Anot G. Urniežės, pirmajame statybų etape 53,8 kilometrų ilgio sankasa būtų įrengta dvikeliui geležinkeliui, tačiau atkarpoje nenumatant didelio traukinių eismo intensyvumo iš pradžių būtų statomas tik vienkelis.
„Analogiška situacija modeliuojama Latvijoje ir Estijoje, kur antro kelio statybos būtų vykdomos vėliau“, – teigė LTG atstovė.
Šiuo metu taip pat vyksta ir „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Panevėžio statyba, tikimasi jį tikimasi įveiklinti anksčiau nei bus užbaigti visos linijos įrengimo darbai.
„Šiuo metu vyksta vertinimas dėl eismo organizavimo saugumo, dyzelinių traukinių nuomos ir kitų aktualių klausimų, kurie bus sprendžiami priklausomai nuo poreikio atkarpas įveiklinti ir anksčiau“, – sakė G. Urniežė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau yra sakęs, kad „Rail Baltica“ vėžės atkarpa nuo Kauno iki Panevėžio turėtų būti užbaigta iki 2026 metų.
„Rail Baltica“ projektas įgyvendinamas iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų, o tiksli ruožo projektavimo ir statybos darbų kaina bus žinoma paskelbus pirkimą ir sudarius sutartį su rangovu.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES teismas priėmė Lietuvos ieškinį dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) priėmė Vyriausybės ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pa...
-
Seime – siūlymas pakoreguoti subjektų sąrašą dėl nuostolių atlyginimo netekus galimybės žvejoti
Antradienį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įtraukti valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimyb...
-
NKSC apie S. Malinausko paviešintą informaciją: ne visos organizacijos imasi reikiamų priemonių
Tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui paviešinus informaciją apie įvairių įmonių ir institucijų asmens duomenų apsaugos spragas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nurodo, jog pastaroji situacija jiems yra žinoma. Centras...
-
Duomenų analitikas apie artėjantį šildymo sezoną: sąskaita bus didesnė2
Ateinantis šildymo sezonas nebus smarkiai pigesnis. ...
-
G. Landsbergis: denonsuoti sutartis su Rusija, Baltarusija buvo galima dar pavasarį2
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vyriausybei gegužę pateikus siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, prezidentas Gitanas Nausėda turėjo pakankamai laiko perduoti Seimui svarstyti šį kla...
-
S. Krėpšta: valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas sustiprintų pensijų sistemos tvarumą ir keltų visuomenės pasitikėjimą. Pasak jo, nors nesitikima, kad vien šio siūlymo pakaks...
-
Už pienines karves – 196–210 eurų išmokos
Parama už pienines karves šiemet, priklausomai nuo jų skaičiaus, sieks 196,14–210,07 euro už karvę, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
V. Šilinskas: taupymas pensijai, o ne būstui turi likti antros pakopos tikslu1
Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad taupymas pensijai, o ne būstui, automobiliui ar kitiems po...
-
Rugpjūtį – suderinta 0,8 proc. metinė infliacija
Metinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje rugpjūtį siekė 0,8 proc., vidutinė metinė – 1,5 proc., o mėnesio defliacija – 0,5 proc. ...
-
Valstybės duomenų agentūra: gamintojų kainos per mėnesį mažėjo
Gamintojų parduotos produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, mažėjo 1,5 proc., o be naftos produktų – 0,3 proc. ...